Savivaldybės pasirinkimas – aikštė priešais Filharmoniją
Vilniaus savivaldybė praneša, kad atsižvelgus į estetinę, socialinę, ekonominę vertes ir galimybes suspėti laiku pastatyti paminklą, pasiūlyta tinkamiausia vieta Vasario 16 d. akto signatarui daktarui Jonui Basanavičiui įamžinti – aikštė priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją, kur 1905 metais įvyko Didysis Vilniaus Seimas.
Rugsėjį savivaldybė organizavo viešą diskusiją – kur statyti paminklą dr. Jonui Basanavičiui: aikštėje priešais Nacionalinę filharmoniją (9 arų ploto dabartinės automobilių stovėjimo aikštelės vieta), ar Konstantino Sirvydo skvere (92 arų ploto erdvė) šalia Prancūzijos ambasados. Dauguma viešoje diskusijoje pasisakiusių palaikė idėją statyti paminklą dr. J.Basanavičiui aikštėje priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją.
„Gandai, kad K. Sirvydo skvere Savivaldybė planuoja atkurti Žydų kvartalą yra nepagrįsti. K.Sirvydo skeveras ir toliau liks vilniečių ir miesto svečių pamėgta vieta, kur visada malonu praleisti laisvalaikį su vaikais, įsigyti suvenyrų ir niekas neketina jos atimti“, – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Pasak Vilniaus mero pavaduotojo Gintauto Palucko, aikštės priešais Filharmoniją privalumas – pro ją driekiasi pagrindinis pėsčiųjų ir turistų srautas link Aušros Vartų, todėl paminklas būtų matomas ir nuolat lankomas. Be to, estetiškai sutvarkyta aikštė su šimtmečio figūra pačioje Senamiesčio širdyje būtų skirta vilniečiams ir miesto svečiams, o ne automobiliams.
Vilniaus miesto savivaldybės nuomone, norint deramai paminėti dr. J.Basanavičių Lietuvos valstybingumo šimtmečio minėjimo metu ir atsižvelgti į ekspertų nuomonę, kad paminklo vieta turi būti susijusi su asmenybės reikšme valstybės atkūrimui ir stovėti ten, kur yra mūsų valstybės židinys, siūlo Kultūros ministerijai toliau svarstyti vietą paminklui dr. J.Basanavičiui pastatyti aikštėje priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją.
Paminklo J.Basanavičiui pastatymas numatytas vyriausybės patvirtintoje Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programoje. Savivaldybė tikisi, kad paminklą pavyks pastatyti anksčiau, nei 2018 metais.
Paminklas iš bronzos (apie 3 m). gali būti nulietas pagal išlikusį nedidelį Rapolo Jakimavičiaus eskizą J. Basanavičiaus paminklui, kuris buvo sukurtas dar 1930-aisiais metais.
Kultūros ministerija nepritaria ir įžvelgia „verslo interesus“
Kultūros ministras Šarūnas Birutis Vilniaus savivaldybės sprendimą vadina „abejotinu“ bei sieja jį su verslo interesais.
Ko labai bijau, gali būti, kad to paminklo gali nebūti. Nes Vilniaus miestas pats nei lėšas akumuliuoja, nei idėjas – jie tik nusprendė, kad ten turi kažkas pastatyti. Tai man keistokai skamba.
„Aš manau, kad jis yra abejotinas. Kitas dalykas, kad gali čia būti verslo interesai ateityje užstatyti K.Sirvydo skverą. Tai mane labiausiai gąsdina ir niekas man nepaneigė, kad Miesto plėtros departamentas turi tokių idėjų. O tai yra aukso kąsnis miesto centre pastatyti kvartalą“, – BNS ketvirtadienį sakė Š.Birutis.
„Ko labai bijau, gali būti, kad to paminklo gali nebūti. Nes Vilniaus miestas pats nei lėšas akumuliuoja, nei idėjas – jie tik nusprendė, kad ten turi kažkas pastatyti. Tai man keistokai skamba“, – sakė Š.Birutis.Tokias pat abejones išsakė ir Nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė, tvirtinusi, kad sprendžiant dėl skulptūros stovėjimo vietos, nemažai ekspertų – architektų, archeologų, dailininkų – pasisakė būtent už K.Sirvydo skverą, tačiau savivaldybė į tai neatsižvelgė.
„Aišku, yra užstatymas. Čia yra plytų mentalitetas: užstatysime ir gausime pinigų (...). Jei taip žmogus nenori daryti, visada ieškai priežasčių. Statybos ten yra numatomos, projektuojamos“, – BNS sakė B.Kulnytė.
Anot B.Kulnytės, 1930-aisiais skulptoriaus Rapolo Jakimavičiaus sukurtas skulptūros maketas, pagal kurį ketinama lieti bronzinę skulptūrą, jau atiduotas skulptūrą kursiantiems menininkams. Tačiau ji taip pat neatmetė, kad toje vietoje skulptūra neiškils – maketo savininkas muziejus, anot jos, „pasitraukia iš projekto“.
„Mes savo siūlymą atsiimsime. Tiesiog gėda pastatyti J.Basanavičiui paminklą tokioje vietoje, įkišti į kampą. Kad jis netrukdytų praeiti į Aušros vartus, padėti kampe jį kaip „ubagą“ prie Aušros vartų? Tokia būtų to paminklo semantika (...) Tai yra kvailas projektas“, – BNS tvirtino B.Kulnytė.
G.Paluckas: K.Sirvydo skvere statybų nebus
Tuo metu G.Paluckas BNS tvirtino, kad savivaldybės pasirinktą vietą palaikė Kultūros paveldo departamentas, Architektų sąjungos ir kitų institucijų ekspertai. Vicemeras taip pat atmetė Š.Biručio ir B,Kulnytės argumentus, kad esą labiau paminklui tinkanti vieta prie K.Sirvydo skvero atmesta, nes ten planuojamos statybos.
„Ten jokios statybos nėra planuojamos. Detaliuose planuose, kurie įtraukti į UNESCO bendro paveldo bylą – taip, ten yra nurodytas buvęs užstatymas, ten yra buvęs žydų kvartalas, yra galimas regeneracijos planas. Suprantu nuogąstavimą ir kaip argumentą aš jį priimu ir girdžiu. Bet galiu dar kartą patvirtinti: bent šioje kadencijoje nėra jokios kalbos apie užstatymą“, – patikino G.Paluckas.
