Daugiau informacijos turėjo vyriausiasis miesto architektas Artūras Blotnys.
Buvo diskutuota apie tris vietas – aikštę priešais Nacionalinę filharmoniją, skverą J. Basanavičiaus ir Teatro gatvių sankirtoje priešais Rusų dramos teatrą ir – apie vadinamąjį trikampį priešais Signatarų namus.
Pasak jo, jau prieš kelerius metus Vilniaus miesto savivaldybė kartu su Architektų sąjunga aptarinėjo vietas, kurios labiausiai tiktų J. Basanavičiaus paminklui.
Buvo diskutuota apie tris vietas – aikštę priešais Nacionalinę filharmoniją, skverą J. Basanavičiaus ir Teatro gatvių sankirtoje priešais Rusų dramos teatrą ir – apie vadinamąjį trikampį priešais Signatarų namus.
„Vietai, kurią pasiūlė B. Kulnytė – S. Sirvydo skvere, šalia Prancūzijos ambasados – nebuvo pritarta, nes ji netinkama pirmiausia dėl to, jog čia būta žydų kvartalo prieigų statinių, kuriuos gali tekti atstatyti, liekanų. Tas paminklas atsidurtų tų statinių kiemo viduryje. Be to, veikiantį skvere fontaną miestui padovanojo viena Lietuvoje veikianti užsienio verslo kompanija. Todėl šis skveras –problemiška vieta“, – aiškino A. Blotnys.
Jis taip pat teigė manąs, jog, įvertinus istorinius įvykius Vilniuje, susijusius su nepriklausomybės paskelbimu 1918 m., labiausiai tiktų aikštė priešais Nacionalinę filharmoniją, kurioje yra posėdžiavusi Lietuvos taryba. Čia šiuo metu įrengta nedidelė automobilių stovėjimo aikštelė, tačiau miesto savivaldybė sutiktų ją pertvarkyti.
Architektų sąjungos ir miesto atstovai pritarė paminklo atsiradimui ir skvere priešais Rusų dramos teatrą, nes ši vieta susijusi ir su nepriklausomybės paskelbimo reikalais, ir su pačiu J. Basanavičiumi.
A. Blotnys tvirtino, kad miesto savivaldybė taip pat yra siūliusi paminklą statyti ant Tauro kalno, kur Vilniaus lietuviai buvo įsigiję žemės, planuodami statyti Tautos namus: „Yra išlikę šios vietos istorinių nuotraukų, kuriose įsiamžinę visi Vasario 16-osios akto signatarai, tarp jų ir J. Basanavičius. Tačiau šioje vietoje, matyt, reikėtų statyti skulptūrinę kompoziciją“.
Aptarta vieta ir šalia Seimo rūmų, kur anksčiau buvo fontanas, o dabar atsiradęs didžiulis gėlynas.
„Būtų gražu sutvarkyti šią erdvę ir joje pastatyti paminklą J. Basanavičiui, kuris ir esantiems, ir būsimiems parlamentarams simbolizuotų sąžinės ir atsidavimo tėvynei pavyzdį, kad, įžengdami į Seimą, jie šiek tiek susimąstytų, kas svarbiau – tauta ar jų gerovė“, – šyptelėjo A. Blotnys.
