Nors dėl paties paminklo finansavimo dar nesutarta, pastaruoju metu vis labiau linkstama prie galimybės steigti specialų Šimtmečio fondą, kuriam pinigus galėtų aukoti verslas, piliečiai.
„Aš būčiau minėto fondo šalininkas, nes tokiu atveju būtų laisvesnės rankos atlikti kad ir reikiamus pirkimus“, – sakė R.Vaitkus.
Vyriausybė ketina įsteigti „tautos patriarcho“ Jono Basanavičiaus paminklo sukūrimo ir pastatymo Vilniuje darbų koordinavimo komisiją.
Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius būtų komisijos pirmininkas, o Vilniaus meras Remigijus Šimašius – jo pavaduotojas. Komisijos nariais būtų kultūros ministras Šarūnas Birutis, Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Darius Kuolys, Vyriausybės vicekancleris R.Vaitkus, kiti ekspertai.
Sostinės savivaldybės tarybos sprendimu, J.Basanavičiaus paminklas turėtų iškilti prie Vilniaus filharmonijos.
Dėl J.Basanavičiaus atminimo įamžinimo Vilniuje aktyviai diskutuojama nuo 2014-ųjų pabaigos – paminklą jam ketinama pastatyti iki 2018-ųjų, kai bus minimas valstybės atkūrimo šimtmetis. Anksčiau svarstyta, kad skulptūra galėtų būti liejama pagal Rapolo Jakimavičiaus maketą, kuris šiuo metu priklauso Nacionaliniam muziejui. Paminklo sukūrimą parėmė koncernas „MG Baltic“. Tačiau nesutariant su Lietuvos nacionaliniu muziejumi, kuriam priklauso maketas, Vilniaus taryba apsisprendė skelbti konkursą naujam paminklui.
Vyriausybė buvo numačiusi skirti skulptūrai beveik 31 tūkst. eurų, bet kilus ginčams tarp Kultūros ministerijos, kai kurių ekspertų bei savivaldybės dėl paminklo vietos, vėliau nuspręsta pinigus panaudoti kitoms reikmėms.
J.Basanavičius yra vienas iš ryškiausių XIX amžiaus pabaigos tautinio atgimimo pradininkų. Jo vadovaujama Lietuvos Taryba 1918 metų vasario 16 dieną paskelbė Lietuvos nepriklausomybę.
