Pasak Ukmergės rajono mero Dariaus Varno, dabar dėl to vyksta teismas, todėl savivaldybė neturi teisės savavališkai kištis į teisminį procesą.
Tačiau Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius teigia, kad meras nevykdo institucijų, kurios pagal įstatymą turi kompetenciją liepti pašalinti simbolius iš viešosios erdvės, nurodymų, ir ketina kreiptis į prokuratūrą.
Demontuoti paminklą paragino pernai birželį
2023 metų birželį viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinė komisija, trumpiau vadinama desovietizacijos, Ukmergės rajone esantį paminklą J.Krikštaponiui pripažino kaip propaguojantį totalitarinius, autoritarinius režimus ir paragino nukelti.
Savivaldybė tą turėjo padaryti iki lapkričio vidurio, tačiau rajono meras D.Varnas tvirtino, kad šį klausimą nagrinėjanti savivaldybės komisija nori sulaukti teismo verdikto. Į teismą kreipėsi Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrija, Lietuvos laisvės kovos sąjūdis bei Jonas Mindaugas Janulis.
Pernai birželį į Ukmergės rajono merą D.Varną su raginimu demontuoti paminklą J.Krikštaponiui kreipėsi ir Seimo Žmogaus teisių komitetas. Jo pirmininkas T.V.Raskevičius tada sakė, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) dar 2016 metais pripažino, jog J.Krikštaponis dalyvavo Holokauste.
Nors po kreipimosi praėjo aštuoni mėnesiai, paminklas vis dar stovi ir, anot T.V.Raskevičiaus, Ukmergės meras nevykdo institucijų, kurios pagal įstatymą turi kompetenciją liepti pašalinti simbolius iš viešosios erdvės, nurodymų.
„Tai viešasis interesas. Mano vertinimu, prokuratūra turėtų pradėti tyrimą. Ketiname į prokuratūrą kreiptis frakcijos vardu, dėl viešojo intereso gynimo. Tai su kolegomis dar nėra derinta, tad tai ne dienų klausimas“, – 15min teigė T.V.Raskevičius.
„Yra LGGRTC nurodymas tą daryti (nuimti bareljefą – aut. past.), ir jis turi būti įgyvendintas. Jei tai nepatinka, jie (Ukmergės rajono savivaldybė – aut. past.) gali skųsti teismui, bet, kiek žinau, tokie procesai nevyksta“, – sakė jis.
Anot T.V.Raskevičiaus, dėl J.Krikštaponio dalyvavimo Holokauste abejonių neturėtų kilti.
„Tai labai kontroversiška asmenybė, nes yra istorikų patvirtintos išvados apie šio asmens dalyvavimą Holokausto veiksmuose. Teisę reikšti įsitikinimus susirinkimuose gali visi gyventojai, bet nuo to įstatymų galiojimo niekas neatšaukia ir nesustabdo“, – teigė politikas.
Laukia teismo sprendimo
Ukmergės rajono savivaldybės meras D.Varnas pabrėžė, kad kelių organizacijų kreipimasis vis dar yra teisme, o byla šiuo metu laukia savo eilės.
Anot mero, tiek desovietizacijos komisijos, tiek Žmogaus teisių komiteto raginimų demontuoti paminklą savivaldybė vykdyti šiuo metu negali, nes laukia ir teismo sprendimo.
„Šio klausimo nagrinėjimas vykdomas teisme, todėl savivaldybė neturi teisės savavališkai kištis į teisminį procesą, tačiau privalo vadovautis tuo, ką nuspręs teismai. Teismo proceso greitis nuo savivaldybės visiškai nepriklauso“, – 15min teigė D.Varnas.
Remiantis Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymu, LGGRTC sprendimai dėl paminklų gali būti skundžiami administraciniam teismui.
Pasak D.Varno, tokį skundą organizacijos pareiškėjos ir yra pateikusios.
„Akivaizdu, kad šiuo metu negalimi jokie kitokie sprendimai ir veiksmai, kol teismas nėra išnagrinėjęs bylos ir priėmęs galutinio sprendimo. Aišku ir tai, kad nė vienas žmogus negali būti nuteistas ir pasmerktas be teismo. Visi šie dalykai visiškai nepriklauso nei nuo mero, nei nuo savivaldybės požiūrio, kadangi Lietuvoje teisingumą vykdo tik teismai, ir savivaldybė vykdys priimtus ir įsiteisėjusius teismų sprendimus, kad ir kokie jie būtų. Taigi lauksime teismų pabaigos“, – teigė Ukmergės rajono meras.
Nesupranta ketinimų kreiptis į prokuratūrą
Seimo Žmogaus teisų komiteto pirmininko T.V.Raskevičiaus ketinimų kreiptis į prokuratūrą nesupranta vadinamosios desovietizacijos komisijos vadovas Vitas Karčiauskas.
„Pirmiausia kam nors ketinant kreiptis į prokuratūrą reikėtų atsiversti pačių Seimo narių priimtą įstatymą ir paskaityti, kas ten parašyta“, – 15min teigė jis.
„Aš suprantu, kad LGGRTC direktoriaus Arūno Bubnio sprendimas yra ganėtinai neaiškus ir neatitinkantis įstatymų, bet Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatyme aiškiai parašyta, kad viešojo objekto valdytojas objektą turi pašalinti arba pakeisti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo sprendimo gavimo dienos, o jeigu sprendimas apskundžiamas teismui – nuo teismo sprendimo, kuriuo skundas atmestas, įsiteisėjimo dienos. Šiuo atveju Ukmergės rajono savivaldybės meras yra teisus, laukia, kol bus teismo galutinis sprendimas, ir, jeigu bus skundas atmestas, tai savivaldybė turės pašalinti bareljefą“, – aiškino V.Karčiauskas.
V.Karčiauskas atkreipia dėmesį, kad negalima painioti J.Krikštaponio kario savanorio statuso ir jo dalyvavimo Holokausto veiksmuose.
„Man nekelia abejonių, kad Krikštaponis buvo ir karys, ir savanoris, tačiau visiškai nesuprantu, kodėl faktai buvo maišomi. Jis buvo partizanas, galbūt ir žydšaudys, teismas galbūt patvirtins galutinai, man nereikės vartoti žodžio galbūt“, – teigė V.Karčiauskas.
Anot jo, pagal faktus, kuriuos jo vadovaujama komisija gavo oficialiai ir rėmėsi priimdama sprendimą, patvirtinta, kad J.Krikštaponis dalyvavo Holokausto veiksmuose.
„Bandyti Desovietizacijos įstatymą supriešinti su kario savanorio statusu, mano nuomone, nesąžininga žvelgiant į tą veiklą, kurią vykdė Krikštaponis“, – pabrėžė V.Karčiauskas.
„Dalis visuomenės kalba, kad tai garsus partizanas, nors anksti žuvęs, bet nuveikęs gana daug, tačiau dalis visuomenės nežinodama arba neįvertindama kai kurių faktų teisina Krikštaponį“, – sakė desovietizacijos komisijos pirmininkas.
Pasak V.Karčiausko, visais atvejais galutinį sprendimą turi priimti teismas.
Dėl paminklo pasisakė žydų bendruomenė
2023 metais birželį Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky taip pat paragino Ukmergėje nukelti paminklą Lietuvos partizanų Vyčio apygardos vadui J.Krikštaponiui, siejamam su dalyvavimu Holokauste.
„Dalyvavimas žudynėse yra nusikaltimas, kurio nepanaikina kiti nuopelnai. Minint Vilniaus geto antinacistinio pasipriešinimo ir likvidavimo 80-ąsias metines, paminklas Krikštaponiui yra įžeidimas visų aukų atminimui ir jų artimiesiems“, – pernai vasarą išplatintame pranešime teigė F.Kukliansky.
LGGRTC 2016-aisiais skelbtoje pažymoje nurodė, kad batalionas, kuriame kuopos vadu tarnavo J.Krikštaponis, vokiečių okupacinės vadovybės 1941–1943 metais galėjo būti panaudotas žydų, karo belaisvių, civilių gyventojų persekiojimui ir naikinimui Baltarusijoje.
