Vilniečio Vytauto Sveikacko automobilis nuvirtus medžiui buvo apgadintas itin stipriai: sulankstytas stogas, suskilinėjo priekinis stiklas, aplamdyti net šonai. Vyras teigia ketinantis rasti, kas kaltas, kad medis laiku nebuvo nupjautas. „Dar pernai liepos pabaigoje kreipėmės į mūsų namą administravusią bendrovę su prašymu pasirūpinti šiuo medžiu, kadangi įtarėme, kad jis gali vieną dieną virsdamas sužaloti žmones ar apgadinti automobilius. Tačiau nieko nebuvo padaryta“, – prisiminė nukentėjęs automobilio savininkas.
Vilkpėdės, kuriai priklauso Vaduvos gatvė, seniūnas Mindaugas Kuncaitis teigė, kad seniūnija pati negali sutvarkyti senų medžių, tokiems darbams finansavimą gauna savivaldybės Miesto tvarkymo skyrius. „Jeigu į mus kreipiasi žmonės, mes tą informaciją perduodame skyriui. Kalbant apie atvejį Vaduvos gatvėje, informacija Miesto tvarkymo skyriui buvo perduota“, – sakė seniūnas.
Informacija galėjo dingti
Nuvirtęs medis augo miške, priklausančiame Panerių girininkijai. Vilniaus savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyr. specialistas, koordinuojantis šios girininkijos veiklą, Rimantas Šermukšnis teigė, kad informacijos iš gyventojų nebuvo arba ji tiesiog pasimetė. „Gali būti toks variantas, kad informacija buvo perduota, bet dingo, nes savivaldybėje vienu metu nedirbo nė vienas miškininkas, vyko restruktūrizacija. Todėl tiesiog nebuvo kam tų darbų atlikti. Aš pats to medžio, prieš jam nuvirstant, nemačiau, todėl negaliu tiksliai atsakyti, ar jį būtinai reikėjo nupjauti“, – sakė R.Šermukšnis.
Nukentėjęs automobilio savininkas pasiryžęs išsireikalauti kompensaciją dėl apgadinto automobilio. „Svarstau kreiptis į teismą. Todėl pranešiau savivaldybės atstovams, kada atvyks ekspertas ir įvertins žalą, kad ir jie galėtų dalyvauti per apžiūrą, o vėliau nereikštų pretenzijų dėl neteisingai įvertintos žalos dydžio. Tačiau jie neatvyko. Šis automobilis yra įmonės, todėl draustas tik civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tad patyriau nemažai nuostolių. Sieksiu, kad jie būtų padengti. Kitų apgadintų automobilių savininkams paprasčiau – jiems žalą turėtų atlyginti draudimo bendrovės“, – sakė V.Sveikackas.
Anot R.Šermukšnio, įprasta tvarka yra tokia: gyventojai turi kreiptis į Miesto tvarkymo skyrių ir jo specialistai nusprendžia, ar reikia tą medį kirsti. „Net jeigu medis yra sausuolis, nebūtinai reikia jį kirsti. Vidury miško jis gali būti labai reikalingas, kad išlaikytų ekosistemos įvairovę. Kiekvienu atveju sprendžiama konkrečiai“, – sakė R.Šermukšnis.
Pernai Vilniaus miesto savivaldybė, taupydama lėšas, atleido visus aštuonis savivaldybės girininkus, vėliau du specialistai vis dėlto buvo įdarbinti. Jie dabar ir prižiūri 6 tūkst. hektarų Vilniaus miškų, suskirstytų į keturias girininkijas: Verkių, Pavilnių, Panerių ir Valakupių.
