Kaip 15min informavo VMI atstovė Rūta Asadauskaitė, šių devynių subjektų ėmėsi bendras VMI ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) darinys – Rizikos analizės centras.
„Pirmiesiems duomenims Panama Papers istorijoje papildžius VMI turimą informaciją, VMI duomenų tyrimą perkėlė į kartu su FNTT įkurtą Rizikos analizės centrą ir pradėjo kontrolės procedūras dėl 9 subjektų: 2 gyventojų bei 7 įmonių, kurie yra minimi Panama Papers dokumentuose“, – teigia R.Asadauskaitė.
VMI pradėjo kontrolės procedūras dėl 9 subjektų: 2 gyventojų bei 7 įmonių, kurie yra minimi Panama Papers dokumentuose.
VMI atstovės žodžiais, apie šių tyrimų rezultatus „kalbėti dar anksti“. Esą vis dar vertinama tiek 15min paviešinta informacija, tiek papildomi duomenys.
„Šiuo metu Panama Papers istorijoje minimų mokesčių mokėtojų ryšiai ir sandoriai yra vertinami mokestine prasme – vyksta kontrolės veiksmai apie kuriuos, iki jiems įsiteisėjant, teikti informaciją draudžia įstatymas“, – aiškino R.Asadauskaitė.
Kas tie 9 VMI ir FNTT specialistų narstomi fiziniai ir juridiniai asmenys – VMI neatskleidžia. 15min tyrimuose figūravo tiek buvęs Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Liutauras Varanavičius, tiek „Lukoil“ tinklo Lietuvoje veidas Ivanas Paleičikas. 15min taip pat atskleidė, kad neaiškios kilmės pinigai susiję su Lietuvoje veikiančiu prabangių automobilių nuomos verslu, kuriam vadovauja Armėnijos pilietis Borisas Aroutiounianas.
VMI yra viešai pažadėjusi Rizikos analizės centrui perduoti informaciją apie visus Lietuvos mokesčių mokėtojus, kurių ryšius su ofšoriniais verslais bei Panamos kompanija „Mossack Fonseca“ atskleis Panama Papers tyrimas. Tikėtina, kad 9 subjektų sąrašas gali būti prailgintas – antradienį 15min paskelbė duomenis ir dokumentus, rodančius pinigų iš Karibų jūros salose registruotos bendrovės „Codesa Finance“ keliones į Lietuvos viešbučių magnato, buvusio „Mažeikių naftos“ vadovo Bronislavo Vainoros verslą.
Reaguodama į šią informaciją, mokesčių ekspertė Rūta Bilkštytė B.Vainoros verslo schemose įžvelgia galimą mokesčių slėpimą.
„Lietuvos gyventojų pajamų mokesčių įstatyme, galiojančiame nuo 2002 metų, labai aiškiai yra nustatyta, jog ofšorų pajamos pripažįstamos gyventojo pozityviosiomis pajamomis. T.y. apmokestinamos 15% GPM tarifu, nepriklausomai nuo to, kur jos panaudotos. Tad šioje situacijoje mokesčių administratoriui tikrai turėtų sukelti įtarimą Lietuvos ūkio subjekto gautos paskolos be užstato, iš ofšorinių įmonių (ne iš banko institucijų), ypač dar turint omenyje ir tai, jog šios paskolos ilgalaikės bei su iš anksto numatyta galimybe pratęsti terminą“, - socialiniame tinkle „Facebook“ rašo R.Bilkštytė.
VMI kol kas susilaiko nuo griežtų komentarų apie naujus Panama Papers duomenis, susijusius su B.Vainoros viešbučių verslu.
„Vienareikšmiškai įvertinti šiandien pasirodžiusią informaciją ir teigti, jog gyventojai ar įmonės minimi Panama Papers istorijoje nusižengė teisės aktams negalime, nes mokesčių slėpimo schemos per ofšorines kompanijas nustatomos tik po atliktų kontrolės procedūrų, be to pasirodžiusi informacija apima ir tokius sandorius, kurių mokestiniai metai dar nėra pasibaigę“, – teigia R.Asadauskaitė.
15min – vienintelis Panama Papers tyrimo partneris Lietuvoje.
Naujos medžiagos apie Lietuvos gyventojų ryšius su ofšoriniais verslais šiuo metu yra rengiamos.