Vakarų Ukrainoje pastarosiomis dienomis kilęs ūmaus gripo protrūkis jau nusinešė beveik 100 gyvybių. Lietuvos užsienio reikalų ministerija mūsų šalies piliečiams rekomenduoja atsisakyti kelionių į Ukrainą. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tvirtina, esą mūsų krašte situacija valdoma. Tačiau Lietuvos medikai neturi vadinamojo kiaulių gripo prevencijai skirtos vakcinos. Įsigyta tik antivirusinių vaistų susirgusiesiems gydyti. Jų užtektų vos 3,5 proc. (maždaug 150 tūkst.) krašto gyventojų. Tad nenuostabu, kad Lietuvos vaistinės pajuto žmonių, siekiančių visais įmanomais būdais saugotis nuo kiaulių gripo, antplūdį.
Gyventojai užgulė vaistines, parduotuves ir iššlavė jų lentynas. Net turgavietėse neįmanoma nusipirkti citrinų ir kitų daug vitamino C turinčių citrusinių vaisių, česnakų, svogūnų.
Trūksta visko
Gyvenimas Ukrainoje nebeteka įprasta vaga. Vyriausybei paskelbus, kad devyniose srityse įvedamas karantinas, o visoje šalyje trims savaitėms uždaromos visos mokymosi įstaigos, kino teatrai, atšaukiami politiniai susitikimai ar mitingai, kilo nemenka panika. Gyventojai užgulė vaistines, parduotuves ir iššlavė jų lentynas. Net turgavietėse neįmanoma nusipirkti citrinų ir kitų daug vitamino C turinčių citrusinių vaisių, česnakų, svogūnų. Vaistinėse nebeliko vaistų nuo peršalimo, o likusių medikamentų kainos priverčia aiktelėti iš nuostabos.
Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Algirdas Kumža LŽ pasakojo, kad savaitgalį kai kuriuose miestuose vietos valdžia organizavo talkas marlinėms kaukėms gaminti. Didžiausią nerimą A.Kumžai kelia tai, kad Ukrainoje trūksta vaistų, respiratorių ir elementariausių higienos priemonių. „Viliamės, kad netrukus padėtis pagerės, nes praėjusią naktį į šalį buvo atgabenta didelė vaistų siunta“, – sakė jis.
Kijeve dirbantys Lietuvos diplomatai sulaukia nemažai susirūpinusių tautiečių skambučių. Į Ukrainą vykti besiruošiantys žmonės teiraujasi, gal jiems reikėtų atidėti kelionę. Šioje šalyje viešintys ar laikinai gyvenantys Lietuvos piliečiai iš diplomatų nori sužinoti, ar iš tiesų reikia skubėti grįžti namo. „Informacijos apie susirgusius mūsų šalies piliečius šiandien neturime“, – vakar LŽ tikino A.Kumža. Jis džiaugėsi, kad visi Lietuvos ambasadoje dirbantys asmenys bent jau kol kas yra sveiki.
Pagrindiniai epidemijos židiniai – Ivano Frankovsko, Lvovo, Ternopolio ir Černovicko sritys. LŽ vakar kalbintas lietuvių kilmės Ivano Frankovsko miesto meras Viktoras Anuškevičius pasakojo, kad padėtis sudėtinga, bet jau stabilizavosi. Esą kasdien į gydytojus kreipiasi vis mažiau peršalimo ligomis sergančių žmonių, kiek atslūgo ir visuomenėje tvyranti įtampa. „Praėjusį penktadienį į medikus kreipėsi 2,5 tūkst. miesto gyventojų, vakar jau gerokai mažiau – apie 800“, – tikino V.Anuškevičius. Meras pažymėjo, kad sudėtinga padėtis susiklostė ne tiek dėl paties gripo proveržio, kiek dėl neįprastos ligos formos.
Povojaus neskelbia
Lietuvos oro ir jūrų uostuose, pasienio postuose išskirtinių saugumo priemonių dėl kiaulių gripo pavojaus nesiimta. Tarptautinio Vilniaus oro uosto komunikacijos vadovė Gabrielė Vasiliauskaitė LŽ sakė, kad jame dirbantys pareigūnai, kaip ir anksčiau, bagažą iš trečiųjų šalių tikrina mūvėdami gumines pirštines ir prisidengę veidus kaukėmis.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos Viešųjų ryšių skyriaus viršininko pavaduotojas Rokas Pukinskas LŽ informavo, kad pasieniečiai taip pat nesiėmė papildomų saugumo priemonių. „Esant reikalui, apie tai mus informuos atitinkamos tarnybos“, – aiškino jis.
SAM Visuomenės sveikatos departamento Visuomenės sveikatos strategijos skyriaus vedėjo pavaduotoja Loreta Ašoklienė LŽ patvirtino, kad ministerija dėl kiaulių gripo pavojaus nenustatė papildomų apsaugos taisyklių. Tačiau tokia galimybė esą svarstoma.
Dėl Ukrainoje siaučiančios ligos rekomenduojama atidėti nebūtinas keliones į tą šalį.
L.Ašoklienė rekomenduoja laikytis bendrųjų profilaktikos priemonių: vengti masinių susibūrimų, dažniau plautis rankas, esant galimybei jas dezinfekuoti, laikytis čiaudėjimo ir kosėjimo higienos. Iš teritorijų, kur siaučia gripas, grįžusiems žmonėms specialistė pataria atidžiai stebėti sveikatą, o sunegalavus nedelsiant kreiptis į gydytojus.
Išplitimo grėsmė visada padidėja, kai jos protrūkis nustatomas gretimose šalyse.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) visuomenės sveikatos specialistė Greta Amasenkovaitė aiškino, kad ligos išplitimo grėsmė visada padidėja, kai jos protrūkis nustatomas gretimose šalyse. Esą Lietuva elgsis atsižvelgdama į Europos Sąjungos (ES) bei Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas ir remdamasi mūsų šalyje patvirtintu pasirengimo pandemijai planu. ULAC atstovė ramino, kad Lietuva galimam gripo proveržiui pasirengusi geriau nei Ukraina.
Serga nedaug
Lietuvoje kol kas fiksuojamas labai mažas sergamumas pandeminiu gripu. Dauguma Europos šalių dėl šios ligos rekomenduoja tirti tik didelės rizikos grupės asmenis. PSO taip pat pataria patvirtinti tik pirmuosius kelis šimtus pandeminio gripo atvejų, vėliau domėtis tik atskiromis gyventojų grupėmis. Teigiama, kad Lietuvoje tiriamas kiekvienas įtartinas atvejis, ULAC kiekvieną savaitę gauna po kelis pranešimus apie paimtus laboratorinius mėginius. Pasak G.Amasenkovaitės, dauguma jų nepasitvirtina.
Pastarąjį kartą vadinamasis kiaulių gripas buvo diagnozuotas užsienio piliečiui Kaune spalio 26 dieną. Iki šiol Lietuvoje nustatyti 57 naujojo A/H1N1 gripo atvejai: juo užsikrėtę 32 moterys ir 25 vyrai. 77,2 proc. atvejų susirgo asmenys iki 30 metų. Turimais duomenimis, 13 iš jų užsikrėtė Lietuvoje, dviejų asmenų užsikrėtimo aplinkybės neaiškios. 42 atvejai susiję su kelionėmis į užsienį.
Panikuoti neverta?
G.Amasenkovaitės duomenimis, sergamumas sezoniniu gripu Lietuvoje tik šiek tiek didesnis nei tuo pačiu metu pernai. Kol kas nėra duomenų apie skiepijimosi mastą.
Pasak epidemiologo Kęstučio Žagmino, dabar vyksta natūralus, jau anksčiau specialistų numatytas procesas: sezoninio gripo virusą išstumia pandeminis. K.Žagminas citavo naujausio Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro biuletenio duomenis, pagal kuriuos jau dabar ES šalyse apie 80 proc. gripo atvejų sukelia pandeminis virusas. „Tačiau nematau tragedijos, panikuoti nėra pagrindo. Šįkart per pasaulį keliaujanti pandemija nėra viena žiauriausių istorijoje, tik šiek tiek sunkesnė nei įprastas gripas“, – ramino epidemiologas.
Jis neigiamai vertino tai, kad Lietuva laiku neapsirūpino vakcina nuo naujojo gripo. Kaip prognozuojama, ji mūsų šalį pasieks tik kitų metų pavasarį. Jos užsakyta tik 25 tūkst. žmonių. „Tačiau tai nereiškia, kad tada jos nebereikės. Vakcina praverstų naujos pandemijos bangos atveju“, – teigė K.Žagminas.
Viceministras ramus
Sveikatos apsaugos viceministras Artūras Skikas įsitikinęs, kad Ukrainos situacija Lietuvoje nepasikartos. „Padėtis, kokia yra Ukrainoje, nesusiklostė per dvi dienas. Greičiausiai jos tarnybos netinkamai kontroliavo situaciją, nereagavo į didėjantį sergamumą, tai ir lėmė, kad įvyko staigus ligos protrūkis. Juoba kad į medikus žmonės kreipėsi tik po 5–7 dienų, be to, jie visiškai nesigydė – dėl to patyrė komplikacijų arba mirė. Vėliau visus iš eilės, net neatlikus jokių tyrimų pradėjo guldyti į ligonines. Mūsų žiniomis, tik trečdalis ištirtųjų išties buvo susirgę pandeminiu gripu, kiti tapo sezoninio gripo aukomis. Lietuvoje nuolat stebime sergamumo didėjimą, jį valdome, laikomės tarptautinių rekomendacijų“, – tikino viceministras.
Lietuvos vaistinės pastarosiomis dienomis sulaukė gerokai daugiau klientų, kurie klausia, kokie medikamentai padėtų apsisaugoti nuo kiaulių gripo.
Apsispręs dėl vakcinos
SAM tebediskutuoja, kaip panaudoti iš Finansų ministerijos papildomai gautus 1,7 mln. litų: skirti šiuos pinigus antivirusiniams vaistams ar vakcinai įsigyti. Iš viso yra 8 Europos šalys, neturinčios vakcinos, tarp jų – ir Lietuva. Šiuo klausimu trečiadienį bus diskutuojama Švedijoje, ES Užkrečiamųjų ligų kontrolės komitete. „Atsižvelgdami į komiteto poziciją šią savaitę priimsime sprendimą. Mat šalių, kurios vakcina nuo pandemijos apsirūpinusios 100 proc., gyventojai skeptiškai ją vertina, skiepijasi tik apie 30–40 procentų. Galbūt bus nuspręsta parduoti dalį nepanaudotos vakcinos. Tada Lietuvoje jos gautume anksčiau“, – sakė A.Skikas.
Bėga į vaistines
Lietuvos vaistinės pastarosiomis dienomis sulaukė gerokai daugiau klientų, kurie klausia, kokie medikamentai padėtų apsisaugoti nuo kiaulių gripo. Itin padidėjo susidomėjimas antivirusiniais vaistais ir dezinfekcinėmis bei apsaugos priemonėmis. Pasak „Eurovaistinės“ tinklo komunikacijos vadybininkės Lauros Kalvelytės–Murinienės, pirkėjai dažnai teiraujasi antivirusinių, imunitetą stiprinančių nereceptinių vaistinių preparatų, perka apsaugos priemones – kaukes. Tačiau sveikatos apsaugos viceministras neįžvelgia priežasčių, kodėl žmonės turėtų graibstyti nebūtinus medikamentus.
