„Smegenys pasiekiamos per nosį. Testas turi kitokį tikslą, nei kalba apie narkotikų pardavėjus! Tyrimo lazdelės įdėjimas giliai į nosį pažeidžia kraujo ir smegenų barjerą, taip pat gali pakenkti endokrininėms liaukoms“, – skelbiama įraše.
Klausimų dėl skelbiamos informacijos patikimumo kelia jau tai, kad nėra nurodomi informacijos šaltiniai. Pateikiama viena neveikianti nuoroda. Įraše cituojamas neva medikas, tačiau patvirtinimo, leidžiančio manyti, kad tai tiesa – nėra.
Pranešimai esą COVID-19 nustatyti skirti testai, kurių metu imamas nosiaryklės tepinėlis, yra pavojingi, socialiniuose tinkluose pasirodo ne pirmą kartą.
Panašius teiginius jau tikrino tikrino naujienų agentūrų AP, AFP ir „Reuters“ faktų tikrintojai, britų BBC, Jungtinių Valstijų „USA Today“ ir „Science Feedback“ žurnalistai.
Vertinimas vieningas – atliekant COVID-19 tyrimą pažeisti barjero, skiriančio nosiaryklę ir smegenis, negalima. To išvengti padeda gamtos sukurta apsauga: akytoji plokštuma, kurią sudaro kaulinis audinys. Tai reiškia, kad siekiant pasiekti smegenis reikėtų kone pragręžti kaukolę.
„Siekiant testo lazdele pažeisti smegenis, prireiktų nemažai jėgos, kadangi reikėtų prasibrauti pro kelis audinio ir kaulo sluoksnius. Nesame pastebėję, kad testai pacientas sukeltų komplikacijų“, – BBC teigė Britų neuromokslų asociacijos (ang. British Neuroscience Association) valdybos narė daktarė Liza Coulthard.
Skirtingai nei teigiama įraše, COVID-19 testas nėra labai skausminga procedūra. Malonumu procedūros pavadinti taip pat nebūtų galima, tačiau Nacionalinės visuomenės sveikatos laboratorijos tyrimų ėminių vadove numatoma, kad tepinėlis iš nosiaryklės imamas viso labo 5 sekundes.
Dar daugiau, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) duomenimis, iki spalio 19 d. Lietuvoje buvo ištirti 893 tūkst. ėminių dėl įtariamo koronaviruso. Jei COVID-19 testai išties būtų tokie pavojingi, kaip skelbiama feisbuke, šiuo metu šalyje girdėtume apie dešimtis tūkstančių testais sužalotų žmonių.
COVID-19 testavimas leidžia sergantiems laiku paskirti reikalingą gydymą, identifikuoti ligos židinius ir nustačius kontaktą su ligoniu turėjus asmenis, užkirsti kelią ligos sklaidai.
Įraše taip pat skelbiama klaidinanti informacija apie neva žalingas veido kaukes. Šis teiginys irgi klaidingas. Daugiau apie tai – čia.
Patikimi šaltiniai
Dėmesio socialiniame tinkle ieškančių paskyrų savininkai moka išnaudoti žmonių emocijas, todėl informacinės erdvės stebėsenos ekspertai pataria vengti įrašų, kuriais bandoma išgauti stiprią skaitytojo emocinę reakciją.
Tokių įrašų autoriai puikiai suvokia, kad emocijomis grįstos žinutės plinta kur kas greičiau, nei ramiu tonu pateikiami įrašai.
Informacinę erdvę stebinčių institucijų ir SAM atstovai pataria nenaudoti socialinių tinklų kaip vienintelio informacijos šaltinio ir ypač skeptiškai vertinti bet kokią informaciją, skelbiamą komentaruose.
Raginama rinktis oficialių institucijų, patikimų žiniasklaidos priemonių duomenis bei akylai stebėti, iš kur atkeliauja informacija.
Oficialią informaciją apie COVID-19 pateikia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC).
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“ programa, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.