Pusantrų metų trukusio tyrimo metu skaičiuota 1944–1990 metais Lietuvos patirta tiesioginė finansinė okupacijos žala.
Analizuoti 1997 metais Lietuvos banko išslaptinto fondo, kuriame saugomos bylos, susijusios su sovietmečio finansinėmis ataskaitomis bei finansų valdymo struktūra, dokumentai.
Kaip atskleidė tyrimas, Lietuvos TSR per visą okupacijos laikotarpį į sąjunginį biudžetą įnešė keliasdešimt milijardų rublių – bemaž trečdalį visų uždirbtų pinigų.
Iškalbinga suvestinė
Pasak skaičiavimus atlikusios LGGRTC specialistės Vidos Komičienės, tyrimo objektas buvo metinės sąjunginio ir respublikinio biudžeto statistinės pajamų bei išlaidų finansinės ataskaitos.
„Tyrimo tikslas – parodyti sovietinį mitą, kad Lietuva buvo išlaikoma Sovietų Sąjungos, ir kuo remiantis galima jį paneigti“, – pasakojo ji.
V.Komičienės teigimu, tyrimo rezultatai yra optimistiniai.
„Lietuva nebuvo Sovietų Sąjungos išlaikytinė. Šiuo metu turime iškalbingą skaičių suvestinę, kurią reikia apgaubti istorinių įvykių skraiste. Surinkta informacija remiasi konkrečiais dokumentais, todėl paneigti mitą nėra labai sudėtinga, tačiau tai reikia susieti su istorinių įvykių seka“, – pažymėjo tyrėja.
Lietuva nebuvo Sovietų Sąjungos išlaikytinė. Šiuo metu turime iškalbingą skaičių suvestinę, kurią reikia apgaubti istorinių įvykių skraiste.
Kaip matyti iš 1946–1989 metų „Metinės sąjunginio ir respublikinio biudžeto pajamų ataskaitos“ (jos taip vadinosi per visą okupacijos laikotarpį), minėtu laikotarpiu okupuotos mūsų šalies biudžetas iš viso sudarė beveik 110,5 mlrd. rublių. Bemaž trečdalis pinigų iš šios sumos buvo pervesta į sąjunginį biudžetą.
Kaip matyti iš kito etapo suvestinės, į respublikinį biudžetą 1946–1951 metais surinkta 14 mlrd. 549 mln. rublių.
Tačiau okupuotoje mūsų šalyje liko gerokai mažiau, nei buvo išsiųsta į SSRS biudžetą – 6 mlrd. 198 mln. rublių (dotacija – iš sovietinio biudžeto gautos lėšos – iš to skaičiaus – 238 mln. rublių.). Maskva minėtu laikotarpiu gavo 8 mlrd. 351 mln. rublių.
1952–1957 metais taip pat liko mažiau (iš viso 9 mlrd. 791 mln. rublių, dotacija iš to skaičiaus – 1,473 mlrd. rublių) nei buvo pervesta į sąjunginį biudžetą (iš viso 12 mlrd. 934 mln. rublių).
Vėlesniais okupacijos laikotarpiais Lietuvos TSR biudžete likdavo daugiau pinigų, nei būdavo išsiunčiama į Maskvą.
Kaip rodo Lietuvos TSR biudžeto pajamų srautų suvestinė, 1958–1972 metais respublikinis biudžetas sudarė 26,720 mlrd. rublių (iš to skaičiaus dotacija – 2,207 mlrd. rublių), sąjunginis – 6,974 mlrd. rublių.
Iš surinktų duomenų matyti, kad 1973–1979 metais sąjunginis biudžetas buvo 2,766 mlrd. rublių, o respublikinis – 15,136 mlrd. rublių, iš šio skaičiaus dotacija – 953 mln. rublių.
Lietuvos TSR biudžeto pajamų srautų suvestinė atskleidė, kad 1980–1988 metais respublikinis biudžetas siekė 18,175 mlrd. rublių (iš to skaičiaus dotacija – 1,472 mlrd. rublių), o sąjunginis – 3,408 mlrd. rublių.
Prieš Lietuvai atkuriant nepriklausomybę, 1989 metais sąjunginis biudžetas buvo 0,001 mlrd. rublių, respublikinis – 0,004 mlrd. rublių (iš to skaičiaus dotacija – 0 rublių).
V.Komičienė aiškino, kad lentelė yra faktinė ataskaita. Formulė viena – Lietuvos TSR bendras per metus sukauptas biudžetas pagal Maskvos Centrinio banko nurodymus kasmet buvo perskirstomas.
„Biudžetas buvo paskirstomas atitinkamai pagal iš anksto sutartą planą, buvo ir korektūros, jei metinis planas viršijamas arba surenkamas mažesnis, nei planuota. Didesnė dalis biudžeto pajamų į sąjunginį biudžetą buvo pervesta pirmame ir antrame etapuose. 1958 metais svarstyklės pasikeitė. Kas tai lėmė? Galimai, jog po Stalino mirties buvo naujai svarstomas metinis biudžetas ir pajamų skirstymo dalys, manau, kad tai buvo svari prielaida biudžeto pajamų skirstymui pasikeisti, bet čia tik mano prielaida. Reikia diskusijų su istorikais“, – pabrėžė tyrimą atlikusi LGGRTC specialistė.
Didesnė dalis biudžeto pajamų į sąjunginį biudžetą buvo pervesta pirmame ir antrame etapuose. 1958 metais svarstyklės pasikeitė.
Planuojami detalesni tyrimai
Baigus šiuos skaičiavimus, laukiama konsultacijų su istorikais. Planuojama atlikti dokumentinės medžiagos detalesnį tyrimą pagal investicijų kryptis.
Pavyzdžiui, V.Komičienė minėjo, kad sovietų okupacijos metais Vilnius buvo vienas iš stambių miestų, kuriame buvo sutelkta valdžia, galia, institucijos ir stambiausios karinės pramonės šakos, kurios vadinosi pašto dėžutėmis su skaitmeniniais kodais.
„Įmonių su skaitmeniniais kodų pavadinimais geografija labai plati ir įdomi, todėl reikalaujanti detalesnio tyrimo“, – nurodė ji.
Siekė Lietuvos pinigų ir brangenybių
V.Komičienė įvardijo preliminarias tyrimo etapų įžvalgas.
1946–1951 metais vyko intensyvi okupuotos šalies finansinių išteklių paieška, esamo turimo turto inventorizavimas, konfiskavimas. Buvo intensyviai susirašinėjama su užsienio bankais dėl juose saugomų Lietuvos pinigų bei brangenybių pervežimo į centrinį SSRS banką. Taip pat vyko šalyje veikusių bankų centralizacija, inventorizacija, specialių kadrų parinkimas darbui.
![Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr./Tremtiniai medienos paruošimo darbuose. Irkutsko sritis, Zimos miestas. [1952 m.] Vilhelmo Janiselio fotonuotrauka](https://s2.15min.lt/images/photos/2019/03/25/original/68-5c98bdd8d77b6.jpg)
1952–1957 metais, pasak V.Komičienės, intensyviai stiprinta gynybinė galia. „Finansinių srautų galios nustatymas. Kontrolės sistemos schemų tvirtinimas. Kadrų parinkimas ir taip toliau“, – vardijo ji.
V.Komičienės teigimu, 1958–1972 metų laikotarpis pasižymėjo intensyvia karinių bazių infrastruktūros plėtra, nuolatiniu karinės parengties palaikymu ir stiprinimu. Taip pat – specialiojo personalo rengimu, paruošimu darbui įvairiose tarnybose, mokslinių kadrų paieška radiofizikos ir radioelektronikos ūkio bei mokslo šakų plėtrai.
Kaip matyti iš dokumentų, kuriuos analizavo V.Komičienė, 1973–1979 metais nustatytos ir plėtotos socialistinio ūkio kryptys.
„Socialistinio liaudies ūkio „piatilietkų“ (penkmečių) suvažiavimai: gairės, uždaviniai, socialistinis lenktyniavimas, socialistinės gerovės kūrimas, nuolatinis karinės parengties stiprinimas, intensyvus karinių bazių plėtojimas, naujų kadrų intensyvus rengimas darbui su radioelektronikos prietaisais“, – pasakojo tyrimą atlikusi specialistė.
Anot V.Komičienės, 1980–1988 metų laikotarpį ženklino liaudies ūkio šakų vystymo struktūrinis patvirtinimas, perspektyviniai planai, socialistinis lenktyniavimas.
Tema erzina Rusiją
LGGRTC iniciatyva sovietinės okupacijos žala skaičiuota pagal kaimyninėje Latvijoje taikytą metodą (remiantis finansinėmis ataskaitomis, atskleidžiančiomis, kokie buvo finansiniai srautai tarp SSRS ir sąjunginės respublikos).
Latvijos Vidžemės taikomųjų mokslų universiteto rektoriaus Gačio Krūminio tyrimas parodė, kad jo šalis, kaip ir kitos Baltijos valstybės, nebuvo SSRS išlaikytinė bei sukurtu bendruoju vidaus produktu prisidėjo prie visos sąjungos ekonomikos.
LGGRTC generalinės direktorės Teresės Birutės Burauskaitės teigimu, V.Komičienei baigus tyrimą, bus parengtas išsamus straipsnis centro leidžiamam moksliniam žurnalui. Jis turėtų pasirodyti kitais metais.
Taip pat bus rengiamas bendras lietuvių, latvių ir estų leidinys, kuriame bus apibendrinta visose šalyse surinkta informacija apie finansinius srautus tarp Maskvos ir okupuotų Baltijos kraštų.
T.B.Burauskaitė tikisi, kad atliktas tyrimas ir skaičiavimai taps papildomu argumentui reikalaujant okupacinės žalos atlyginimo.
„Remiamasi sovietiniais dokumentais, kurie tikrai nefalsifikavo nieko. Vis tik yra labai didelis jų autentiškumas ir reikia tik labai gerą analizę atlikti. Pagal tai, kaip jie įvardijo, reikia ieškoti, kas iš tikrųjų buvo tų lėšų naudotojas. Tas labai akivaizdu Latvijoje, todėl kad Latvija buvo karinės apygardos centras ir buvo daugiau karinių objektų, karinei pramonei dirbančių ir kariuomenę išlaikančių, kurie turėjo gana civilius pavadinimus. Čia bus labai įdomus truputį detalesnis tyrimas“, – komentavo LGGRTC vadovė.
Kartu T.B.Burauskaitė pabrėžė, kad klausimas dėl SSRS okupacijos žalos ypač erzina Rusiją, justi, kad ši tema ją labai skaudina.
Ji prisiminė, kaip kaimyninė šalis reagavo į dar vieną bandymą įvertinti sovietinės okupacijos žalą Lietuvai: ir su tam tikru pasityčiojimu, ir netgi tam tikru puolimu.
„Bet paprastai iš tokios reakcijos matyti, kad, kai nėra argumentų, tada lieka tik pyktis“, – sakė LGGRTC vadovė.
Bet paprastai iš tokios reakcijos matyti, kad, kai nėra argumentų, tada lieka tik pyktis.
Žalą įvertino daugiau kaip 23 mlrd. eurų
Siekti SSRS okupacijos žalos atlyginimo Vyriausybę įpareigoja įstatymas. Taip nuspręsta netrukus po Nepriklausomybės atkūrimo.
1991 metų birželį Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas priėmė nutarimą, įpareigojantį mūsų delegaciją tarpvalstybinėms deryboms su TSR Sąjunga oficialiai iškelti Tarybų Sąjungai klausimą dėl padarytos žalos atlyginimo.
Nutarime aiškinta, kad okupacijos metais – 1940–1991-aisiais – žala buvo padaryta naikinant ir įkalinant nekaltus Lietuvos gyventojus, neteisėtai nusavinant, naikinant bei išvežant Lietuvos Respublikai ir žmonėms priklausantį turtą, prievarta griaunant ūkio struktūras, vykdant priverstinę kolektyvizaciją ir kitais būdais.
Tai, kad būtina reikalauti SSRS okupacijos metu Lietuvai padarytos žalos atlyginimo, gyventojai nusprendė ir per 1992 metais vykusį referendumą.
Beje, pati Rusija 1991-ųjų liepą pasirašydama dvišalę sutartį dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų pripažino Sovietų Sąjungos pareigą išvesti iš Lietuvos savo ginkluotąsias pajėgas ir atlyginti Lietuvai okupacijos žalą.
Tai, kad būtina reikalauti SSRS okupacijos metu Lietuvai padarytos žalos atlyginimo, gyventojai nusprendė ir per 1992 metais vykusį referendumą.
2000 metais Seimas priėmė įstatymą dėl okupacijos žalos atlyginimo.
Sovietų okupacijos laikotarpiu 1940–1990 metais Lietuvos patirtus nuostolius pirmoji apskaičiavo 1995 metais sudaryta vyriausybinė komisija.
Ji okupacijos padarytą žalą įvertino 80 mlrd. litų (daugiau kaip 23 mlrd. eurų).
Į šią sumą buvo įtraukti ne tik piniginiai nuostoliai, bet ir žmonių netektys, mūsų kariuomenės, bažnytinio turto sunaikinimas, ekonomikos sugriovimas ir panašiai.
Į šią sumą buvo įtraukti ne tik piniginiai nuostoliai, bet ir žmonių netektys, mūsų kariuomenės, bažnytinio turto sunaikinimas, ekonomikos sugriovimas ir panašiai.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius yra sakęs, kad klausimas dėl okupacinės žalos atlyginimo nuolat primenamas Rusijai. Tačiau jis pripažino, kad dėl kaimyninės šalies pozicijos kelti šiuos klausimus sekasi sunkiai.
