Jos metu lankomos partizanų žūties vietos, tvarkomi jų kapai ir uždegamos pagarbos žvakutės, pranešė europarlamentarės Rasos Juknevičienės biuras.
Planuojama aplankyti Algimanto apygardos partizanų žūties ir palaidojimo vietas.
Vėliau Andrioniškio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje bus aukojamos Šv. Mišios už žuvusius Lietuvos partizanus, o po šv. Mišių – šventinamas paminklas Antanui Slučkai-Šarūnui Andrioniškio miestelio centre.
Žuvusieji partizanai bus pagerbti garbės salve, prisiminimais apie Šarūną pasidalys jo bendražygis, partizanas Jonas Kadžionis-Bėda.
Akcijos dalyviai taip pat vyks į Šimonių girią aplankyti trijų partizanų bunkerių, Šarūno rinktinės štabo, Algimanto apygardos štabo ir Žalgirio būrio radimvietes, kur prieš 70 metų, 1949 metų lapkričio 1–2 dienomis, žuvo 15 partizanų.
Partizaninis karas Baltijos šalyse prasidėjo, kai 1944 metų vasarą sovietų kariuomenė, išstūmusi nacių okupantus, antrą kartą okupavo Baltijos šalis. Tuomet iškart prasidėjo sovietų represijos, teroras, mobilizacija į sovietų kariuomenę.
Ginkluota kova tęsėsi iki 1953 metų. Lietuva partizanų tikslą pasiekė ir nepriklausomą valstybę atkūrė 1990 metais.
Dešimt metų vykusiame pasipriešinime dalyvavo ne mažiau kaip 50 tūkst. žmonių, o visame pasipriešinimo judėjime kaip pogrindžio organizacijų nariai, rėmėjai dalyvavo apie 100 tūkst. Lietuvos gyventojų. Šiame kare žuvo per 20 tūkst. partizanų ir jų rėmėjų.
