Šiuo metu atostogaujantis miesto vadovas trumpam poilsį turėjo pamiršti dėl mieste nutikusios nelaimės.
R.M.Račkauskas 15min antradienį sakė bandysiantis skubinti šios infrastruktūros remontą.
„Skubiname, ieškome lėšų, bet jos didžiulės. Vien tilto remontui prieš pusantrų metų būtų reikėję virš 3,5 mln. eurų, dabar tos kainos didesnės.
Čia vien tilto remontui, kiek užtvankai – sunku dabar pasakyti, bet kainos bus nemažos“, – teigė Panevėžio vadovas.
„Tikrai prašysime Vyriausybės pagalbos, nes sudėtinga lėšų gauti“, – pridūrė jis.
Jis pasakojo, kad tilto remontas ties užtvanka buvo suplanuotas prieš pusantrų metų, tačiau tiltas su užtvanka taip ir nebuvo pradėti remontuoti.
Vis dėlto, pasak mero, statinys nebuvo avarinės būklės.
„Ten nebuvo avarinė situacija. Tiesiog turėjo būti tilto remontas ir kartu – užtvankos. Tiltas irgi jau pakankamai senas ir remontuotinas.
Įvyko netikėtas ekstremalus atvejis ir tiek, bet situacija, kiek žinau, yra suvaldyta“, – kalbėjo R.M.Račkauskas.
Jis tikina, kad nuostoliai dėl patvinusio Nevėžio miestui nebus dideli.
„Nemanau, kad bus didelių nuostolių, manau, kad tik apie žmonių daržus užmiestyje kalba eis“, – teigė penkto pagal dydį šalies miesto vadovas.
Įvykis atkreipė politikų dėmesį
Seimo narys Linas Jonauskas pranešė dėl įvykio kreipęsis į prokuratūrą, Aplinkos ministeriją ir Aplinkos apsaugos departamentą.
„Paprašiau institucijų ištirti, kas atsakingas dėl galimos užtvankos nepriežiūros ir įvykusios avarinės situacijos Nevėžio upėje bei kokia padaryta žala gyventojų turtui ir aplinkai“, – feisbuke rašė socialdemokratas.
„Taip pat kreipiausi į Aplinkos ministeriją, kad ši prevenciniais tikslais inicijuotų Lietuvoje esančių didžiausių užtvankų patikrinimą, kad tokia situacija, kuri įvyko „Ekrano“ mariose, nepasikartotų kitose vietose“, – pridūrė jis.
Jis tvirtina, kad klimato kaita veikia ne tik Arkties ledynus, bet ir mūsų miestus, todėl tokių avarijų, kaip Panevėžyje, gali būti ir daugiau.
Griežta ministro reakcija
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas, savo ruožtu, pabrėžė, kad ši nelaimė yra „apleistos užtvankos netvarkymo pasekmė“.
„Laimei situacija stabilizuota. Bet dabar dirba daugybė pareigūnų: ugniagesiai, aplinkosaugininkai, gelbėtojai ir kovoja su pasekmėmis“, – pasakojo S.Gentvilas.
Jis tikina, kad ministerija sudariusi griautinų bešeimininkių užtvankų sąrašą, viena jų – Salantų užtvanka – nugriauta jau pernai.
Vis dėlto, ministras primena, kad savivaldybės yra atsakingos už savo užtvankų priežiūrą.
„Jos turi rūpintis užtvankų saugumu, kad vėliau nereikėtų gelbėtojams kovoti dėl visuomenės saugumo“, – pabrėžė S.Gentvilas.
Antradienio rytą pakilęs vanduo „Ekrano“ mariose išplėšė vieną užtvankos šliuzą, dėl to vandens lygis Nevėžyje ties Panevėžiu pasiekė kritinį lygį.
Plačiau skaitykite čia: Situacija Panevėžyje lūžus užtvankos šliuzui stabilizuota, bet vandens lygis Nevėžyje pasiekė kritinį.
Šiuo metu, vietos komunalininkai situaciją suvaldė – pastatyti avariniai užtvankos užtvarai bei bus pradėti vertinti įvykio padariniai, vykdomi avarijos likvidavimo darbai.
Vanduo sukėlė nerimo ir Panevėžio motokroso trasos vadovams, kadangi čia savaitgalį numatytos svarbios varžybos.
