15 diena važiuoja! Metinė prenumerata vos 7,99 Eur+DOVANA
Išbandyti
Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2020 02 15

Panevėžio policijai vadovauti sugrįžusio R.Bobino laukia nauji iššūkiai: „Idėjų yra“

Buvęs Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Rimantas Bobinas nuo vasario 10 dienos sugrįžo į Panevėžį ir pradėjo vėl, po šešerių metų pertraukos, vadovauti Panevėžio apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui (VPK). Jo pareigas Policijos departamente užėmė Vilniaus pasienio rinktinės vadas Saulius Tamulevičius. Nors iki kovo 2 dienos Panevėžio VPK vadovas atostogauja, naujienų portalui JP sutiko duoti išskirtinį interviu.
Rimantas Bobinas
Rimantas Bobinas / Vidmanto Balkūno / 15min nuotr.

Grįžti malonu

– Su kokiomis nuotaikomis sugrįžote į Panevėžį?

– Pareigūno gyvenimas yra toks, kad negali jaustis pastoviai ir galvoti, jog visą tarnybos laiką praleisi vienoje vietoje. Ypatingai vadovo tarnybos eiga susijusi su kadencijomis, su įstatymu nustatytais terminais. Su tuo esi supažindintas ir žinai, kad tarnybos laikas kažkada pasibaigs. Tik tas laikas labai greitai bėga. Tačiau visada malonu grįžti ten, kur praleidau didžiąją gyvenimo dalį. Panevėžyje iš visų 27 tarnybos metų, praleidau 13 metų.

Darbo vietą pasirinko

– Tačiau jūsų kadencija baigėsi, pasikeitus policijos generaliniam komisarui?

– Kadencija departamente turėjo baigtis kartu su buvusio generalinio komisaro kadencija lapkričio 5 dieną. Praktiškai tam buvau nusiteikęs ir žinojau, kad atėjus naujam generaliniam komisarui, bus sprendžiamas ir mano klausimas. Nieko keisto, kad taip yra – kiekvienas vadovas renkasi savo komandą. Tai teisinga ir taip turi būti.

– Turėjote galimybę pasirinkti darbo vietą. Ar nebuvo jokio kito pasirinkimo?

– Pagal įstatymą suteikta galimybė pasirinkti darbo vietą. Todėl ir pasirinkau darbo vietą Panevėžyje. Šis miestas – prie širdies. Tiesa, galėjau rinktis darbą Policijos mokykloje. Tačiau pasirinkau Panevėžį. Vis tik atstumas nuo namų, nuo šeimos – svarbus argumentas. Per 6 metus kelionės į sostinę ir atgal, išvargina. Darbus turi atlikti, o darbas – ne aštuonios valandos. Be to, ateina laikas, kada reikia ir apie amžių, apie sveikatą pagalvoti. Todėl sutarėme su generaliniu komisaru, kad 5 metų kadenciją praleisiu Panevėžyje.

Patirties turi

– Pasibaigs penkerių metų kadencija Panevėžyje. Kas tada?

– Vėl bus tam tikri sprendimai. Be to, pareigūnas negali tarnauti amžinai. Nors mūsų tarnybos laikas – iki 65 metų, bet retai, kuris pareigūnas tiek ištarnauja. Išeina ir renkasi kitą profesiją. Toks laikas ateis ir man. Reikės palikti tarnybą ir išeiti į pensiją. Tačiau, kol jaučiu savyje energiją, kol turiu jėgų bei galiu atiduoti sukauptą patirtį, tol dirbsiu. Juk 5 metus vadovavau Panevėžio apskrities VPK, tris – Šiaulių ir tiek pat metų buvau generalinio komisaro pavaduotoju. Patirties tikrai turiu ir įvairiose srityse. Tokios patirties nubraukti negalima. Negaliu pasakyti – išeinu, o jūs tvarkykitės kaip išmanote.

Pareigūno gyvenimas yra toks, kad negali jaustis pastoviai ir galvoti, jog visą tarnybos laiką praleisi vienoje vietoje.

Nauji uždaviniai

– Su kokiomis idėjomis sugrįžote?

– Idėjų yra. Ir jų nemažai. Generalinis komisaras iškėlė naujų uždavinių. Jie svarbūs. Todėl esu pasiruošęs juos įgyvendinti. Ruošiamasi reformai, kai policijos komisariatai bus suskirstyti į apygardas. Viena iš jų greičiausiai bus ir Panevėžio. Užsuktas mechanizmas sukasi ir paslaugos bei jų kokybė visuomenei nenukentėtų. Kitas dalykas, svarbus ir pareigūnas. Jis turi būti motyvuotas, kompetentingas ir pasiruošęs pagelbėti bei padėti žmogui. Dar viena idėja – tai, ką per trejus metus sugebėjau sustrateguoti, reikia patikrinti, ar viskas vyksta, kas buvo sugalvota, ar reikia kažko atsisakyti. Labai svarbu, kad mechanizmas veiktų nebraškėdamas.

– Kadangi prakalbote apie naujoves, kada jos bus pradėtos įgyvendinti?

– Tai susiję su tam tikrais teisiniais dalykais, reikia sukurti darbo grupę. Be to, darbo grupė turi būti veiksminga. Visa tai turi atsigulti į dokumentus, o veiksmas turi vykti sklandžiai – naujos apygardos funkcionuotų, gautų numatytą finansavimą.

Pareigūnai taip pat turi pasiekti tam tikrą lygmenį, kad negalvotų, jog pasikeitė pavadinimas, o visa kita liko taip pat. Viskas turi būti suderinta taip, kad pristatant naujovę, aiškiai būtų pasakyta, kas bus, kaip bus. Kiekviena pertvarka įneša tam tikrą pasipriešinimą, chaosą, jei naujovė nėra tinkamai pristatoma. Pareigūnai turi žinoti, kad naujovės atneš didesnį atlygį, geresnes darbo sąlygas.

Beje, gyventojai turi žinoti apie naujoves, kodėl jas reikia įgyvendinti. Kad negalvotų, jei vyksta vienetų stambinimas, policija nebėga nuo paprasto žmogaus ir atkampioje vietoje gyvenantis žmogus nebus paliktas likimo valiai.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Rimantas Bobinas
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Rimantas Bobinas

Darbo filosofija kitokia

– Tai naujoves ir pokyčius reikia priimti normaliai ir negalvoti, kad jos blogos?

– Keičiasi darbo organizavimo filosofija. Anksčiau buvome įpratę matyti kontoras ir sėdinčius žmones, įnikusius į popierius. Daugelis dalykų šiandien yra elektroninėje erdvėje. Suteikiamos paslaugos betarpiškai, nekomunikuojant akis į akį. Dabar daugelį veiksmų galima atlikti ne nuo 8 val. iki 17 val. Galima dokumentus užpildyti ir 21 val., ir 6 val. ryto, o atsakymą gauti, kai sistema patikrina, ar viskas užpildyta teisingai.

Žmonės bus saugūs

– Elektroninė erdvė – gerai, bet, kaip bus su žmonių saugumu?

– Žmogaus saugumo nesprendžia, kiek bus pastatų ir kiek juose sėdi darbuotojų. Galime turėti kiekviename kaime po pastatą ir po sėdinti jame pareigūną. Tačiau žmogui, kuris gyvena kelis kilometrus nuo to pastato, saugiau nebus.

Pareigūnas turėtų būti arčiau kriminogeniškai jautrios vietos, kur vyksta nusikaltimai. Pajėgos, kurios dirba tose vietose, turi būti mobilios ir aprūpintos atitinkamomis technologijomis. Atvykęs į vietą pareigūnas suteikia paslaugą nuo pradžios iki pabaigos, ir nesako žmogui, kad rytoj ateisi ten, kur sėdi pareigūnas, kuris pabaigs tvarkyti paslaugą.

Pagalba turi ateiti pas žmogų, o pareigūnas turi tą pagalbą suteikti. Todėl policija ir keičia savo viziją, savo darbo filosofiją. Dabar pareigūnai aprūpinti visomis darbo priemonėmis, kurios reikalingos darbui, kad neatsitiktų taip, kaip atsitiko Kėdainių rajone, kai nuskendo į šulinį įmesti vaikai.

Įgyvendina verslas

– Grįžote į Panevėžį tokiu metu, kai turėtų prasidėti naujo komisariato statybos. Ar jau yra gairės, kada tie pastatai iškils? Juk terminai numatyti?

– Praėjusiais metais pasirašytos sutartis su verslu ir Projektų valdymo agentūra, kad būtų pradėtas įgyvendinti projektas, susijęs su dviejų komisariatų – Kaune ir Panevėžyje – statybomis. Šis projektas tuo geras, kad jį įgyvendina verslas iš savo lėšų.

Šiuo metu prie šio projekto valstybė neprisideda lėšomis. Verslas investuoja savo lėšas ir pastato komisariatą. Kai į jį įsikeliame ir priimame pastatą savo žinion, pradedame mokėti nuomos mokestį. Jį turėtume išsimokėti per 15 metų.

Tai pažanga, nes verslas vykdo savo įsipareigojimus kokybiškai. Taip jau pastatytas komisariatas Vilniuje ir statinys buvo pastatytas pusmečiu anksčiau. Pagal sutartį 2022 metų pabaigoje arba 2023 metų pradžioje jau turime įsikelti į naujas patalpas.

Generalinis komisaras iškėlė naujų uždavinių. Jie svarbūs. Todėl esu pasiruošęs juos įgyvendinti.

Naudojasi elektronine erdve

– Nesvarbu, kad buvote toli, bet kriminogeninę situaciją Panevėžyje stebėjote. Ir žinote apie Aukštaitijos sostinėje įvykdytus nusikaltimus?

– Nors buvau generalinio komisaro pavaduotoju ūkinei, finansinei ir administravimo veiklai, visada pasižiūrėdavau, kaip atrodo Panevėžys kitų miestų atžvilgiu. Jis neišsiskiria iš kitų miestų. Įvykių, nusikaltimų yra visuose šalies miestuose.

Šiuo metu pakito nusikaltimų pobūdis. Iš kontaktinio nusikaltimo pereina į elektroninę erdvę. Nusikaltėliai kontaktuoja per atitinkamas elektronines priemones. Taip pasisavinami pinigai, fiktyviai užsakinėjamos prekės, dirbama su kriptovaliutomis, vagiami duomenys.

– Kaip žmonės turi elgtis? Kaip apsisaugoti nuo tokių sukčių?

– Visi gyventojai, įmonių vadovai turi saugoti duomenys. Neturi numoti ranka ir sakyti, kad tai neaktualu. Kai žmonės lengva ranka dalina savo asmeninius duomenis, sukčiai puikiai gali sužinoti tai, kas jam reikalinga. Internetu galima sužinoti viską: gyvenamąją vietą, turtą ir kitus dalykus. Žmonės ir įmonės turi būti budrūs, saugoti savo asmeninę erdvę nuo sukčių.

Burtų lazdelės neturi

– Jums būnant Vilniuje, Panevėžyje, Dariaus ir Girėno gatvėje, įvykdyti du žiaurūs nusikaltimai. Vieno nusikaltimo tyrimas baigtas ir byla jau pasiekė teismą. Tačiau kitas nusikaltimas iki šiol neišaiškintas.

– Nesu iš tų, kuris gali mostelėti burtų lazdele ir tokiu būdų visi nusikaltimai išaiškėja. Dar nebuvau susitikęs su padalinio vadovų, kuris atsakingas už nusikaltimų tyrimą. Kalbėsime apie tai, aiškinsimės, kas yra padaryta ir ką reikia padaryti.

Tokie nusikaltimai, kalbu iš savo patirties, gali būti išaiškinami po metų, dviejų ir daugiau. Buvo panašių nusikaltimų Panevėžyje. Pamenu nužudymą prie turgaus, kurio tyrime teko dalyvauti. Jis buvo išaiškintas, kai išeidinėjau iš darbo Šiauliuose – po penkerių ar daugiau metų.

Nužudymai senaties termino neturi. Reikia laiko ir atitinkamo įdirbio. Jeigu viskas yra daroma teisinga linkme, rezultatus bus. Sunkūs nusikaltimai yra po padidinamuoju stiklu. Jie nėra užmirštami. Antra vertus, yra ir sėkmės dalykai. Kartais atsitiktinė, elementari sėkmė padeda išaiškinti nusikaltimą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais