Penktadienį Panevėžio rajone, Kaimiškio kaime esančiame Panevėžio miškų urėdijos medelyne surengtas didžiausio ir moderniausio miško sodmenų auginimo komplekso Lietuvoje atidarymas.
Jo metu buvo pristatytos pažangios sėjinukų sėjimo ir auginimo technologijos. Lietuva medelynu atžvilgiu buvo atsilikusi nuo ES šalių, o dabar sparčiu žingsniu jas vejasi: šalyje toks medelynas bus jau antras.
Taikomi pažangūs sėjimo būdai
Lietuvoje palaipsniui prigyja naujos sėjimo technologijos, medelių auginimui skirti modernūs šiltnamiai. Naujosios linijos principas – eglių, pušų, beržų ir kt. rūšių sėklas sėti į konteinerius, o ne į gruntą, kaip anksčiau būdavo įprasta.
Pasėtos sėklos išvežamos į pilnai automatizuotą šiltnamį su laistymo sistema, šviesos palaikymu, šildymu, CO2 kontrole. Panevėžyje naujai pastatytas šiltnamis yra 25 m pločio, 80 m ilgio ir 10 m aukščio. Tokiame šiltnamyje sėklos sudygsta per 10–15 dienų. Liepos mėnesį pirmosios sėjos daigai persodinami atviro grunto daigynuose, o dar po metų parduodami vietinėje rinkoje ir eksportuojami.
„Šiltnamis per sezoną bus naudojamas tris kartus. Pirmojoje rotacijoje sėsime egles, po to – pušis, juodalksnius, beržus, ąžuolus – auginsime visas pagrindines medžių rūšis, reikalingas Lietuvos miškams atkurti. Dirbame ne tik vietinėje rinkoje, bet telkiamės ir į eksportą: daugiau nei 10 metų eksportuojame sodmenis į Švediją, Estiją“, – sakė Egidijus Kaluina, Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio regioninio padalinio medelyno vadovas.
Lietuviškos eglės – Švedijoje
E.Kaluinos teigimu, sodmenų poreikis Švedijoje yra didžiulis, o lietuviškus medžius jie labai vertina: auginant želdinius iš lietuviškų sėklų, prieaugis yra kur kas geresnis nei iš vietinių sodmenų.
„Gamtoje augančios eglės yra genetiškai pakitusios – jų priskaičiuojama dešimtys įvairių formų. Tačiau lietuviškų eglių sėklos švedams ypač patinka dėl to, kad tai – paprastoji eglė, po paskutinio ledynmečio į Lietuvą atkeliavusi iš vienintelės populiacijos prieglobsčio zonos Rusijos viduryje. Būtent šią, dažniausiai Lietuvoje pasitaikančią paprastąją eglę, sėja ir augina švedai“, – pasakojo Panevėžio medelyno vadovas.
Anot E.Kaluinos, naujuoju sodmenų auginimo projektu iš esmės keičiamas požiūris į medelynus, jų ūkį. Šią dieną Panevėžyje veikia įrengtos patalpos darbuotojams, saugyklos, rūšiavimo patalpos – viskas yra paruošta didesniems auginimo mastams; netrukus planuojama statyti dar vieną šiltnamį.
50-metis medelynas didina našumą
„Apie 2 km nuo Panevėžio esantis medelynas šįmet minės 50-metį – ten sodmenims augti skirta apie 66,6 ha. Kasmet šiame medelyne išauginame virš 5 mln. sėjinukų ir apie 4,8 mln. sodinukų: eglių, pušų, beržų, juodalksnio, ąžuolo ir kt. rūsių, skirtų miškams atkurti ir įveisti“, – teigė Valdas Kaubrė, laikinasis Valstybinės miškų urėdijos vadovas.
356 m2 gamybinės linijos pastato, 2000 m2 ploto sodmenų auginimo šiltnamio ir dviejų skalduoto paviršiaus aikštelių statybos darbai prasidėjo pernai liepą ir buvo sparčiai atlikti per 8 mėnesius. Galutinė komplekso vertė – daugiau nei du milijonai eurų.
Pasak V.Kaubrės, įgyvendinus šį – pirmąjį – projekto etapą bus pasiektas papildomas 2,5 mln. sodmenų metinis našumas. Atsižvelgiant į gamybinės linijos pajėgumus, specialistų potencialą, augančią miško sodmenų paklausą, tikslinga šį medelyną dar išplėsti.
Be Panevėžio regiono miškų atkūrimui naudojamų sodmenų, dalis perduodama kitiems Valstybinių miškų urėdijos regioniniams padaliniams, parduodama privačių miškų ir žemių savininkams, eksportuojama į užsienio šalis.
Medelynui vadovaujantis Egidijus Kaluina patikino, kad įvykdžius visus projekto etapus, čia būtų galima įdarbinti daugiau kaip 20 nuolatinių darbuotojų, kadangi iki šiol dauguma darbuotojų medelyne dirbdavo tik sezoniškai.
Anot Egidijaus Kaluinos, tai leistų ugdyti profesionalius specialistus, mat laikinai dirbantys, tačiau puikias teorines ir praktines žinias medelyne gavę žmonės, vėliau išvyksta dirbti į užsienį.
