Atlikti tyrimus – privalėjo
Anot Panevėžio savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vyriausiojo specialisto Benjamino Pučkio, archeologiniai tyrimai turėjo prasidėti anksčiau nei statybos. Mat, kitu atveju, tektų kuriam laikui jas stabdyti.
Be to, archeologinius tyrimus atlikti privalu, nes ši teritorija mena kraupias karo metų ir sovietmečio žudynes, yra Kultūros paveldo objektas.
„Savivaldybė privalomumo tvarka turi teritoriją ištyrinėti. Jeigu bus rasti žmonių palaikai, juos reikės iškasti ir perlaidoti kitoje vietoje“, – paaiškino B.Pučkis.
Kankino Slaugos ligoninėje
Specialistas naujienų portalui JP pasakojo, kad nuo 1944 iki 1952 metų tame kvartale buvo vežami nukankintų ir nužudytų žmonių palaikai. Ten jie buvo ir užkasami. O pati istorija glaudžiai susijusi su S.Kerbedžio gatvės 16-uoju numeriu pažymėtu pastatu.
„S.Kerbedžio gatvėje, kur savo laiku buvo Slaugos ligoninė, buvo įkurtas KGB Lietuvos geležinkelių valdybos Panevėžio poskyris. Ten jie prižiūrėjo geležinkelio stotis, gabenamus krovinius ir keleivius. Atitinkamai kurie ten pakliūdavo, galbūt su netvarkingais dokumentais ar be dokumentų, ar šiaip turėjo kažkokių motyvų, ši tarnyba piliečius sulaikydavo. Žmones rūsyje įkalindavo, tardydavo. Ne visi tardymus išlaikydavo. Yra daug liudijimų, kad maždaug toje vietoje, kur yra Rožyno pušynėlis, naktimis žmones veždavo krovininiais automobiliais, tarnyba ten užkasinėdavo aukas“, – pasakojo B.Pučkis.
Karo belaisvių kapinės
Anot specialisto, po karo Pajuostės plente, vandentiekio teritorijoje, dar nuo nacistų laikų buvo tarybinių karių belaisvių stovykla. Po 1944 metų čia buvo laikomi Antrojo pasaulinio karo belaisviai.
„Jie dalyvavo ir miesto atstatymo darbuose. Pavyzdžiui, Ramygalos gatvės 15 namą statyti baigė būtent karo belaisviai vokiečiai. Kai jie mirdavo, juos irgi ten vežė ir laidojo. Po 1990 metų yra pastatytas paminklas, simbolizuojantis, kad toje teritorijoje yra sovietinio teroro aukų ir vokiečių karo belaisvių kapinės“, – sakė B.Pučkis ir pridūrė, kad tiksli vieta, kur buvo užkasami žmonių kūnai nėra aiški.
„Anksčiau Rožynas nebuvo taip apstatytas, buvo tik viena, kita sodyba. Tuščios, tik medžiais ir krūmais apaugusios pelkėtos vietos. Pagal vyresnių žmonių pasakojimus, kurie gyveno netoliese, žinoma, kad maždaug toje vietoje buvo laidojami žmonės“, – sakė pašnekovas.
Statybos tik po tyrimų
B.Pučkis paaiškino, kad prognozuoti, kada baigsis archeologiniai tyrinėjimai, nėra galimybės. Mat specialistai informaciją tiria įvairias būdais: pagal dokumentus, daro topografines nuotraukas, kyla su dronu ir ieško medžiagos reljefe, kartais išryškėja fragmentai, duobės, rėžiai pievoje. Atitinkamai pagal tai, archeologai žino, kur didžiausia tikimybė, kad kažkas gali būti užkasta. Daug kas priklausys ir nuo to, kokią istoriją pavyks rasti.
„Tyrimai vyksta lėtai ir labai atsakingai. Viską matysime tik darbų pabaigoje, kai archeologai pateiks ataskaitą. Joje viskas ir atsispindės. Baigę tyrinėjimo darbus, specialistai parengs detalią ataskaitą su matavimais, fotografijomis, planais ir vieną jų pateiks savivaldybei, kitą – Archeologijos mokslinei tarybai Vilniuje. Tada duomenys bus pateikti projektuotojui, kurie pradės rengti „Harmonijos miesto“ techninio darbo projektą“, – paaiškino B.Pučkis.
„Harmonijos miesto“ projektas turi būti įgyvendintas iki 2023 metų rudens. Kompleksinių paslaugų centro statybai skirta per 2,2 mln. eurų, iš jų daugiau nei 1,9 mln. eurų – europinė parama, likę per 336 tūkst. – valstybės biudžeto pinigai.
