Pernai priimtame sprendime miesto istorinė dalis išplėsta dvigubai – nuo 138,97 hektarų iki 314,13 hektarų.
Remiantis šiame sprendime nurodytomis ribomis, pradėtas rengti paveldosauginis specialusis planas teritorijai, tačiau paaiškėjo, kad tinkamai nenurodžius vertingųjų išplėstos teritorijos savybių, patikslintos ribos negali būti įtrauktos į Kultūros paveldo departamento (KPD) kultūros vertybių registrą.
„KPD kultūros vertybių registre nėra įregistruota Panevėžio miesto istorinės dalies ribų 314,13 ha ir nustatyta vertingųjų savybių šioms apibrėžtoms miesto istorinės dalies riboms. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo komisijos tarybos aktu yra apibrėžiama saugomos teritorijos ribos ir nustatomos vertingosios savybės. Todėl Panevėžio miesto savivaldybės taryba negalėjo patvirtinti išplėstų Panevėžio miesto istorinės dalies ribų, neturint teisės aktų nustatyta tvarka parengto ir įregistruoto kultūros vertybių registre vertinimo tarybos akto“, – posėdžio metu apie sprendimą kalbėjo jo autorius, tarybos narys Gintaras Šileikis.
KPD direktorės pavaduotojas Algimantas Degutis BNS patvirtino, kad KPD negali patvirtinti patikslintų saugomos teritorijos ribų – Panevėžio miesto savivaldybės nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba nepateikia visų reikiamų dokumentų.
KPD direktorės pavaduotojas Algimantas Degutis BNS patvirtino, kad KPD negali patvirtinti patikslintų saugomos teritorijos ribų – Panevėžio miesto savivaldybės nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba nepateikia visų reikiamų dokumentų.
„Jeigu jie nori kažką kitą tikslinti, didinti ir nustatyti tas vertingąsias savybes, jie turi įregistruoti iš pradžių vertinimo tarybos aktą, atitinkamai įformintą. Šis etapas kažkaip nesiseka: tai nepateikia visos medžiagos, dabar paprašėme pateikti protokolą, jie parašė, kad protokolo jie nedarė“, – teigė A.Degutis.
Jo teigimu, KPD šiuo metu rengia atsakymą vertinimo tarybai, kad pagal jų patektus dokumentus šios teritorijos registruoti negali.
„Panevėžio miesto savivaldybė nusprendė rengti paveldosauginį specialųjį planą. Jie parengė tą planą, mes pradėjome jį derinti ir pastebėjome, kad tas planas parengtas ne pagal teisės aktais nustatytus registre registruotas vertybės vertingąsias savybes. Vertingąsias savybes nustato ne Departamentas, jas nustato įsteigtos tarybos. Mes pareikalavome, kad būtų patikslintas vertinimo tarybos aktas, nes specialiuoju planu turi būti saugomos vertingosios savybės. Buvo iškelti (paveldosauginiai – BNS) reikalavimai tokiems urbanistiniams dariniams, kurie nėra vertingoji savybė: atsiranda teisinis konfliktas, kai pradedama saugoti tai, kas nėra vertinga, žmonėms užkraunami bereikalingi apribojimai. Mes pareikalavome, kad būtų patikslintas vertinimo tarybos aktas ir jie apsispręstų: pirma jie turi nustatyti, kad tai vertinga, tada – planuoti. Jie nuėjo tuo keliu, kad tai, ką suplanavo, bando įrašyti į vertingąsias savybes“, – apie susidariusią situaciją kalbėjo A.Degutis.
Tuo tarpu savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Žydrūnas Kvedaras teigia, kad rengiant paveldosauginį specialųjį planą KPD pozicija neturi reikšmės. Be to, jo teigimu, ankstesnį sprendimą paskelbus negaliojančiu, savivaldybė patirtų nuostolių.
„Sužlugtų Europos Sąjungos fondų finansuojamas projektas. Plano rengėjai jau yra parengę planą, pateikę nuolatinei statybos komisijai, ji suderinusi šį planą, mes jau esame apmokėję 180 tūkst. litų. Vadinasi, mes turėsime grąžinti Europai 180 tūkst. litų ir apmokėti iš savo biudžeto plano rengėjams“, – tarybai teigė jis.
Į kitą Panevėžio miesto tarybos posėdį planuojama pakviesti KPD atstovus, kad šie galėtų tarybai savo poziciją pristatyti tiesiogiai.
