Pasak rankraštį suradusio Panevėžio kraštotyros muziejaus direktoriaus Arūno Astramsko, jis saugomas geromis sąlygomis.
Tam pritaria ir Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė, kurios teigimu, jei iki šiol kurijai pavyko išsaugoti rankraščio dalis ir sudaryta galimybė jį tyrinėti, nėra priežasties keisti jo vietą.
„Niekas, čia neturėtų tokio kažkokio noro išplėšti. Jeigu žmonės tiek metų išsaugojo, pagarbiai, tai jisai savo vietą gali ir turėti Panevėžio kurijos archyve. Aš manyčiau, kad tas rakraštis nekelia jokio nerimo dėl saugojimo, nes jis yra gerose rankose“, – BNS penktadienį sakė A.Ruseckaitė.
„Aš manau, kad jis Panevėžio kurijos archyve ir pasiliks, nes tai yra jų turtas ir nebent, jeigu kokių nors derybų metu jie galvotų, kad turi perduoti mūsų muziejui, o mes jiems kažkokiais mainais kažką perduodame, arba jeigu jie galvotų, kad geriau atiduoti į mūsų muziejų šalia visų kitų rankraščių, tai yra jų valia,“ – tvirtino A.Ruseckaitė.
Pasak jos, surastos paskutinės – septinta ir aštunta – poemos „Mūsų vargai“ rankraščio dalys. Prieš keletą metų, A.Ruseckaitės teigimu, Kretingos pranciškonų vienoliai iš JAV atvežė antrą, trečią ir ketvirtąją dalis, kurios šiuo metu depozito sąlygomis saugomos Maironio lietuvių literatūros muziejuje Kaune.
„Trūksta pirmos, penktos ir šeštos dalių – tuomet būtų galima jau sudėti į vieną visą poemą, ir tada mes matytume, kaip nuo rankraščio pakito poema spaudoje“, – pasakojo muziejui vadovaujanti A.Ruseckaitė.
Jos teigimu, Maironis paskutiniąsias, kovą Panevėžyje atrastas poemos rankraščio dalis parašė apie 1917 – 1919 metus.
„Kadangi Maironis yra tiek didelis ir tiek jau daug apie jį ištyrinėta, ir jeigu kas nors atsiranda naujo apie jį, kokia detalė, tai tikrai mums filologams, muziejininkams, labai smagu,“ – tvirtino A.Ruseckaitė.
Pasak A.Astramsko, rankraštinės poemos dalys atrastos Panevėžio vyskupijos kurijoje ieškant skaitmeninėje Panevėžio istorijos bibliotekoje talpintinų dokumentų.
A.Ruseckaitės teigimu, rankraštis aptiktas pirmojo Panevėžio vyskupo vyskupo Kazimiero Paltaroko fonde.
„K.Paltarokas buvo bičiulis su Maironiu, matyt, tokiu būdu ir papuolė į jo rankas“, – svarstė Maironio lietuvių literatūros muziejaus vadovė.
