Panevėžio rajono savivaldybė šiais savivaldos rinkimų metais nutarė dosniau paremti maldos namus. 2015-ųjų biudžete, kurį rajono Taryba tvirtins ketvirtadienį, numatyta ne tik 8 tūkst. 689 eurai – panaši suma, kaip ir pernai, religinėms bendruomenėms remti, bet ir 55 tūkst. eurų statyti bažnyčiai Velžyje.
Tarybos komitetai pritarė biudžeto projektui. Tačiau politikai nespėjo susipažinti su dar vienų maldos namų prašymu, rašo „Sekundė“.
Krekenavos parapija rajono Savivaldybės prašo prisidėti prie Švč. Mergelės Marijos ėmimo dangų bazilikos remonto, kuriam lėšų tikisi gauti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Jau šių metų biudžete prašoma suieškoti apie 16 tūkst. eurų.
Savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Genė Šarkiūnienė sako, kad šis prašymas gautas neseniai, sudarant biudžeto projektą apie tokį Krekenavos parapijos poreikį nebuvo žinoma, skelbia „Sekundė“.
Vicemeras Antanas Pocius tvirtina, kad tai dar nieko nereiškia. Esą ir per visus metus bus galima ieškoti lėšų iš dalies finansuoti bazilikos remonto projektą.
„Kaip sako vieno populiaraus lietuviško filmo herojus, su Dievu geriau nesipykti“, – „Sekundei“ kalbėjo vicemeras.
Krekenavos bazilikos klebono Gedimino Jankūno teigimu, bažnyčiai labai reikia remonto, nes jos būklė tokia prasta, kad kelia pavojų tikintiesiems.
Šiemet, pirmąjį vasario sekmadienį, pučiant stipriam vėjui ir tvyrant drėgnam orui, įvyko nelaimingas atsitikimas: nuo pietinėje pusėje esančio bazilikos bokšto atskilusios plytos krisdamos sužalojo iš bažnyčios išeinančius žmones, rašo „Sekundė“.
Panevėžys gyventojų nevilioja
Nors Panevėžyje sparčiausiai augo atlyginimai ir daugėjo darbo vietų, Aukštaitijos sostinei dar teks įrodyti, kad gali būti patraukli gyventi, skelbia savaitraštis „Panevėžio balsas“.
Statistika rodo, kad grįžtančiųjų iš užsienio ar geresnio gyvenimo ieškančiųjų Lietuvoje Panevėžys nevilioja.
Lietuvos gyventojų per ketverius metus sumažėjo 4,3 procento. Be to, per pastarąjį dešimtmetį šalies gyventojai „paseno“ penkeriais metais. Pasak „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovės Odetos Bložienės, esame sparčiausiai senstanti visuomenė Europos Sąjungoje. Vyriausių žmonių daugiausia gyvena Rytų ir Pietų Lietuvoje, rašo „Panevėžio balsas“.
Panevėžyje gyventojų sumažėjo beveik 5 procentais, o rajone – kiek daugiau.
Instituto atlikta lyginamoji savivaldybių analizė rodo, kad per ketverius metus Panevėžyje gyventojų sumažėjo beveik 5 procentais, o rajone – kiek daugiau. Be to, šiemet pirmą kartą Panevėžį pagal žmonių skaičių aplenkė Vilniaus rajonas.
O.Bložienės manymu, vis daugiau žmonių nori gyventi Lietuvoje. Palyginti su 2013 metais, pernai išvykstančiųjų buvo kiek mažiau. Be to, praėjusiais metais į Lietuvą grįžo ar atvyko penkis kartus daugiau asmenų nei 2004 ar 2010 metais. Dažniausiai grįžta tie, kurie ieškoti geresnio gyvenimo išvyko prasidėjus recesijai.
„Tai keturiasdešimties metų ar kiek vyresni paprastų profesijų žmonės, nematantys savo ateities užsienyje“, – pažymi Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė.
Intensyvėja vidinė migracija. Praėjusiais metais gyvenamąją vietą šalyje pakeitė beveik 63 tūkst. žmonių. Migruojantieji šalies viduje dažniausiai rinkosi gyventi sostinėje, uostamiestyje, didmiesčių rajonuose ar kurortuose. Kaune vyrauja tendencija iš miesto keltis gyventi į rajoną. Panaši situacija ir Klaipėdoje bei Vilniuje – dalis gyventojų pasirenka rajoną, skelbia „Panevėžio balsas“.
Turi galimybių
Tačiau yra ir nepopuliarių savivaldybių. Neužtikrinti pragyvenimo lygiu žmonės ieško ten, kur būtų geriau. Pasak O.Bložienės, visame pasaulyje stebimas didelis regionų atotrūkis. Jos manymu, tai – globalizacijos pasekmė. Žmonės tiesiog gali nevaržomai keltis iš vienos vietos į kitą, laisvai rinktis geresnį gyvenimą.
Panevėžys atsidūręs tarp nepopuliariausių gyventi savivaldybių. Kol kas nepaisoma, kad čia daugiau nei šalies vidurkis augo darbo užmokestis ir sparčiau mažėjo nedarbas. O.Bložienės manymu, Panevėžiui tikriausiai reikia laiko, rašo savaitraštis „Panevėžio balsas“.
O.Bložienės teigimu, ketverių metų analizės duomenys rodo, kad šalyje matomi pirmieji pozityvūs postūmiai: mažėjo nedarbas ir menkėjo skirtumas tarp regionų, stabilizavosi emigracija, padaugėjo atvykstančiųjų ir reemigruojančiųjų, visuose regionuose mažėjo socialinės paramos poreikis.
Specialistės nuomone, merų ir savivaldybių tarybų rinkimai gyventojams gali būti paskata aktyviau išreikšti savo lūkesčius.
O.Bložienė pažymėjo, kad teigiami ekonominiai poslinkiai artimiausioje ateityje turėtų sustiprinti ir Panevėžio apskrities pozicijas. Pasak Asmeninių finansų instituto vadovės, svarbiausia – susitvarkyti su pagrindiniais iššūkiais, skelbia „Panevėžio balsas“.
Jei bus aktyviau kovojama su nedarbu, pritraukiama daugiau investicijų, pasiūloma patrauklių studijų galimybių, regionas turės nemažai galimybių greičiau atsitiesti.
