Pasekti rajono pavyzdžiu nežada
Rajonas džiaugiasi, kad iš 36 girtavusių tėvų ir jų pačių pageidavimu pasiųstų į Priklausomybės ligų centrą vėl kilnoti stikliukus ir bokalus, šių metų sausio pradžios duomenimis, pradėjo tik du, rašo „Sekundė“.
Tačiau Panevėžio miesto savivaldybė skeptiškai žiūri į geriančiųjų blaivinimą mokesčių mokėtojų pinigais ir nežada pasekti rajono pavyzdžiu.
„Jeigu iš tiesų rezultatai tokie geri, reikėtų iš rajono imti pavyzdį ne tik mums, bet ir kitoms savivaldybėms. Tačiau abejoju, ar gydymas toks veiksmingas“, – „Sekundei“ sako Panevėžio miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Audronė Grainienė.
Panevėžio mieste iš 196 į socialinės rizikos sąrašą įtrauktų šeimų 94 įrašytos dėl girtavimo.
Miesto Socialinės paramos skyriaus vedėjo Viktoro Michailovo teigimu, klausimas dėl lėšų biudžete numatymo girtaujantiems tėvams gydyti apskritai nebuvo svarstomas. Jo žiniomis, jeigu būtų poreikis, pinigų tam galima gauti per visuomenės sveikatos specialiąsias programas, skelbia „Sekundė“.
Pabandė gydyti tik benamius
Sveikatos skyriaus vedėjas Mindaugas Burba „Sekundei“ patvirtino, kad tokia galimybė yra, tačiau ar tokia programa būtų finansuojama ir kiek pinigų būtų skiriama, nežinia.
Užpernai ir pernai Panevėžio socialinių paslaugų centrui, pateikusiam programą „Motyvacija“, pavyko iš Savivaldybės gauti pinigų keliems benamiams gydyti nuo alkoholizmo. 2013 metais Socialinių paslaugų centras gavo 1432 Lt ir pasiuntė gydytis keturis, pernai sulaukė kiek daugiau kaip 2 tūkst. litų ir gydytis galėjo šeši benamiai.
Nakvynės namų vadovė Aurelija Skudienė sako, kad ir pirmais, ir antrais metais nustojo gerti po du pasigydžiusius benamius. Ji, žinoma, negali garantuoti, kad jie „neatkris“.
„Tie žmonės taip pasikeitė, kad sunku atpažinti. Du iš mūsų išėjo, susirado būstą, darbą“, – „Sekundei“ pasakojo ji.
Mokyklose – kalbos barjeras
Beveik kiekvienoje miesto bendrojo lavinimo mokykloje yra vaikų, kuriems kyla sunkumų mokantis, ypač gimtosios lietuvių kalbos, tik dėl to, kad jie kurį laiką su tėvais gyveno užsienyje. Tačiau miesto Švietimo skyrius nerenka statistikos, kiek emigrantų vaikų kasmet sugrįžta į lietuviškas mokyklas. Kiekviena mokykla su šiuo iššūkiu stengiasi susidoroti pati, rašo „Sekundė“.
Bene daugiausia tokių vaikų – Kazimiero Paltaroko gimnazijoje. Joje mokosi ne tik emigrantų, bet ir Panevėžyje gyvenančių užsieniečių vaikai. Gimnazijos direktorės Gražinos Gailiūnienės teigimu, šiemet jų įstaigoje mokosi trylika ispanų, trys ukrainiečiai ir vienas makedonas. Tačiau kitataučiai paprastai mūsų mieste nepasilieka ilgiau gyventi.
„Visi trylika ispanų vaikų mūsų senbuviai. Būtent nuo ispanų prieš dešimtmetį ir prasidėjo mūsų kiek kitokia veikla – mokyti kitataučių atžalas. Kasmet tokių vaikų atsiranda, bet daugelis ilgai neužsibūna. Pavyzdžiui, praėjusią vasarą turėjome labai daug ukrainiečių vaikų, tačiau rudenį mokykloje jų nesulaukėme, gal tėvai čia nerado darbo ar negavo leidimo gyventi Lietuvoje. Taip pat nemažai turėjome vaikų iš Rusijos, bet kiek pasimokę jie išvyko gyventi kitur“, – „Sekundei“ pasakojo G. Gailiūnienė.
Kaip tokiems vaikams pavyksta adaptuotis mokykloje ir integruotis į mokymo procesą, priklauso nuo jų pačių ir šeimos. Užsieniečių atžalos mokosi kartu su lietuviais, tačiau jiems papildomai skiriama 20 valandų per savaitę mokytis lietuvių kalbos, namuose jie atlieka įvairias užduotis.
„Visiškai pakanka metų, kad vaikas pramoktų lietuviškai. Aišku, labai priklauso ir nuo šeimos. Pavyzdžiui, visi mūsų ispanai šeimoje bendrauja lietuviškai, tad jiems sunkumų nekyla, praėjusiais metais tik gerais pažymiais mokyklą baigė ir egzaminus išsilaikė makedonė, jos vienuoliktokei seseriai taip pat neblogai sekasi. O iš Ukrainos atvykusiai mergaitei kol kas sunku, nors ji daug ką supranta, bet kalbėti dar nelengva. Taip yra ir dėl to, kad šeimoje bendraujama tik rusiškai, mat mama ukrainietė, o tėtis – iranietis“, – „Sekundei“ kalbėjo direktorė.
