Į Panevėžio butų ūkio tarnybas mokesčių sumokėti atėję gyventojai, daugiausia senjorai, prastovi ir po daugiau nei porą valandų, nualpusiųjų sausakimšuose laukiamuosiuose gaivinti lekia net greitosios ekipažai.
Įmonės vadovai tvirtina, kad skrupulingų mokėtojų antplūdis – pačių žmonių, bet ne Panevėžio butų ūkio problema.
Po neseniai patirto insulto sunkiai vaikštantis, lazdos nepaleidžiantis Vladas Cilingis vakar Dariaus ir Girėno g. esančioje Panevėžio butų ūkio tarnyboje užtruko pusantros valandos. Jau tokią eilę vyras rado atėjęs kelios minutės po 8 val., nors veikė visos trys kasos, rašo „Sekundė“.
Tik 10 proc. darbingas V.Cilingis neišdrįso pasinaudoti pirmumą suteikiančiu neįgaliojo pažymėjimu ir mokesčius sumokėti be eilės.
„Nenorėjau rietis su žmonėmis. Visi tokie pikti“, – ant netvirtų kojų kentėjo V.Cilingis. Vyras neslepia, kad neturėdamas kur prisėsti po valandos laukimo pasijuto silpnai. Po to kažkas parūpino kėdę, rašo „Sekundė“.
„Tiek žmonių mokėti mokesčių ateina! Tokiose eilėse bet kam gali bloga pasidaryti, o net vandens nėra kur gauti. Negi įmonė klientams negali pastatyti net vandens aparato?“ – stebėjosi pagaliau už komunalines paslaugas atsiskaitęs ir pavargęs V.Cilingis.
Kone dešimtmetį renovacijos laukęs „Žemynos“ progimnazijos baseinas, kur treniruojasi sportininkai ir jaunieji plaukikai, po ilgokos pertraukos atvėrė duris. Iš valstybės investicijų fondo baseino rekonstrukcijai buvo skirta 800 tūkst. litų. Nors po rekonstrukcijos baseinas nė iš tolo neprimena to, kas buvo, atnaujinimo darbais džiaugiasi ne visi, skelbia portalas „Jūsų Panevėžys“.
Kaip teigė „Žemynos“ progimnazijos direktorius Romualdas Grilauskas, prieš tris dešimtmečius statytas baseinas per tą laiką nebuvo remontuotas: pačiame baseine atsilupo plytelės, nuo drėgmės išpuvo vidaus durys, o persirengimo kambariai ir dušinės neatitiko higienos reikalavimų.
Nepaisant itin prastų sąlygų, baseine treniravosi garsiausi ne tik Panevėžio, bet ir visos Lietuvos plaukikai: Darius Grigalionis, Mindaugas Sadauskas, Jūratė Ladavičiūtė, čia taip pat 2016 m. Rio de Ženeiro olimpinėms žaidynėms ruošiasi Danas Rapšys.
„Žemynos“ progimnazijos baseine per metus treniruojasi apie 350 jaunųjų plaukikų, kurie varžybose nosis nušluosto kitų didžiųjų miestų, turinčių modernias plaukimo sporto bazes, bendraamžiams, rašo „Jūsų Panevėžys“.
R.Grilauskui per dešimtmetį nepavyko įtikinti miesto valdžios prisidėti prie baseino rekonstrukcijos. Tik 2007 m. pavyko pinigų išprašyti pastato išorei sutvarkyti. Matydamas, kad jeigu nieko nesiims, apverktinos būklės plaukikų kalvę teks net uždaryti, R.Grilauskas kreipėsi į Seimo narį Petrą Narkevičių. Praėjusių metų kovą pasiekė žinios, kad iš valstybės investicijų fondo skirta 800 tūkst. litų.
Rekonstrukciją organizuoti buvo pavesta miesto Savivaldybės Statybos ir statinių priežiūros skyriui. Baseinas kapitališkai sutvarkytas per metus.
Planuojame, kad oficialus rekonstruoto baseino atidarymas bus sausio 17-ąją, kada bus pasveikinti geriausi mūsų plaukikai ir jų treneriai, pristatyti metų rezultatai.
„Valstybinė komisija leidimą naudotis atnaujintu baseinu davė praėjusių metų gruodžio 30-ąją, o mūsų sportininkai čia treniruojasi nuo sausio 5-osios. Planuojame, kad oficialus rekonstruoto baseino atidarymas įvyks sausio 17-ąją“, – portalui „Jūsų Panevėžys“ sakė „Žemynos“ progimnazijos direktorius.
Rekonstrukcijos metu buvo apšiltintas stogas, sutvarkytos lubos, pakeisti lietaus nuotekų vamzdžiai, sienų, grindų ir baseino plytelės, įrengta moderni vandens perpylimo sistema, pastatyti starto bokšteliai. Bet visa kita – dušinės, persirengimo kambariai, trenerių kambariai ir kitos patalpos liko kaip buvę. Į darbų sąmatą net nebuvo įtrauktos vidaus durys, todėl progimnazijos direktorius pats savo iniciatyva jas pakeitė.
„Už penkias vidaus duris ir langą bei šviestuvų laikiklius mokykla statybos įmonei liko skolinga apie 10 tūkst. litų. Jeigu atvirai, dar nežinau, iš kur reikės gauti šią sumą. Nepakeisti durų negalėjome, juk kaip atrodytų – viskas sutvarkyta, o durys griūva“, – JP sakė R.Grilauskas.
Dar prieš pradedant rekonstrukcijos darbus Savivaldybės atstovai informavo, kad 800 tūkst. litų nepakaks sutvarkyti visos baseino infrastruktūros, tačiau baigiant atlikti darbus paaiškėjo, kad liko nepanaudoti 55 tūkst. litų. Nors buvo galima skelbti naują viešųjų pirkimų konkursą ir už šiuos pinigus sutvarkyti nors dalį rekonstrukcijos nesulaukusių patalpų, valdininkai net nesivargino to daryti. Todėl 55 tūkst. litų sugrįžo į valstybės biudžetą.
