Laikinosios komisijos teisėmis tyrimą atliekanti Antikorupcijos komisija trečiadienį apklausinėjo su e.sveikatos projekto įgyvendinimu susijusius asmenis.
2006–2009 metais SAM sekretoriumi, prieš tai – Valstybinėje ligonių kasoje dirbęs Haroldas Baubinas komisijai pasakojo, kad 2006–2008 metais jis buvo atsakingas tiesiogiai už du e.sveikatos kūrimo etapus.
„Noriu pasakyti, kad tie tempai, kurie buvo likę įgyvendinant šitą sutartį, diktavo tam tikrą veiklos pobūdį – sprendimus reikėjo priimti greitai. Gręžiotis atgal, ar absoliučiai visos procedūros buvo išlaikytos, buvo gana problemiška“, – kalbėjo jis.
Pirmųjų dviejų e.sveikatos kūrimo etapų metu, anot jo, valstybės institucijose sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo tvarka buvo netinkama tokių projektų valdymui, reikėjo viską padaryti greitai. Jo teigimu, tai labiausiai pakišo koją e.sveikatai.
2008 metais buvo sudaryta komisija tirti su projekto vykdymu susijusiems nusižengimams, ji konstatavo, kad H.Baubinas įvairiuose projekto įgyvendinimo komisijose ėjo vadovaujamas pareigas, jas atliko blogai, todėl padarė tarnybinį nusižengimą, už tai jam buvo skirtas papeikimas.
Papeikimo teismui H.Baubinas neskundė.
„Nebuvo ką skųsti, nes ministras, paskirdamas šitą papeikimą atsiprašė, tiesiog motyvuodamas tuo, kad kažką reikia nubausti dėl Valstybės kontrolės išvadų (...) Tada man buvo žymiai didesnių problemų, negu kad šis papeikimas“, – kalbėjo jis.
Iš valstybės tarnybos – į verslą
Po valstybės tarnybos H.Baubinas išėjo į verslo įmonę, kuri vadinosi „E-sveikata“ (vėliau persivadino „Diavera“), kuri, be kitų dalykų, siūlė įmonėms parengti įvairius projektus, tai pat informacinių technologijų plėtros.
Buvęs SAM sekretorius Saulius Janonis ir įkūrė minėtą įmonę.
Jis trečiadienį Antikorupcijos komisijai teigė nedalyvavęs jokiose komisijose, kurios buvo susijusios su e.sveikata. „Gal buvo, bet aš tokių tiesiog neprisimenu“, – sakė jis.
Tiesa, jis pažymėjo, kad bendrovėje „Diavera“ jis jau nebedirba.
Šią bendrovę jis įsteigė 2007 metais, po metų, kai išėjo iš SAM.
„Mes visi, manau, ir Haroldas, atsidūrėme tokioje situacijoje, tarnybinės etikos komisijos taikiklyje. Beveik visą gyvenimą dirbau sveikatos sistemoje, kaip ir žinojau, kad galiu ką nors nuveikti naudingo ir susirasti sau darbo šioje srityje ir gydymo įstaigoms kažką nuveikti. Bet ta baimė patekti į interesų konfliktą mane stabdė metus laiko nieko nedaryti“, – kaip atsirado minima bendrovė, kurioje prieglobstį rado ne tik H.Baubinas, bet ir buvęs sveikatos apsaugos ministras Žilvinas Padaiga, pasakojo S.Janonis.
Jo teigimu, pradžioje įmonė su IT nieko bendro neturėjo, tačiau vėliau vis atsirasdavo projektų.
„Pradžioje nebuvo minties dirbti su gydymo įstaigomis, nes jos laukė „neso“ (nacionalinės elektroninės sveikatos informacinės sistemos, NESIS – aut.) rezultato. Tikėjosi, kad bus padarytas „nesas“ ir jie turės kažkokias priemones, informacines ir panašiai“, – aiškino jis.
S.Janonio teigimu, vėliau gydymo įstaigose tikėjimas, kad elektroninė sveikata bus sukurta, dingo. Tuomet, anot jo, jo įmonė pradėjo gydymo įstaigoms siūlyti sukurti, jo žodžiais, nedideles programėles, kurios padėtų registruoti pacientus ir duomenų nereikėtų pildyti ranka.
„Taip atsirado pirmosios sutartys“, – aiškino jis.
D.Pentiokinienė: sprendimų nepriiminėjome
Buvusios VšĮ „Sveikatos apsaugos projekto koordinavimo biuras“ direktorės Daivos Pentiokinienės komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius klausė ne tik apie darbą su e.sveikata, bet ir apie vėlesnius jos karjeros faktus.
D.Pentiokinienė VšĮ dirbo nuo 2000 metų, kai sveikatos apsaugos ministras buvo Raimundas Alekna, įstaiga sudarė sutartį su SAM dėl Pasaulio banko paskolos, skirtos e.sveikatos projektui.
D.Pentiokinienė kalbėjo, kad „Sveikatos apsaugos projekto koordinavimo biuras“ viso labo koordinavo projekto šalių bendradarbiavimą, vykdė reikalingus pirkimus pagal projekto vykdymo komiteto suformuluotas užduotis.
„Turiu dokumentų, kur patvirtintos darbo grupės, suderinimo aktai, projekto biuro dokumentai, techninės specifikacijos buvo patikrintos ministro, suderintos su darbo grupės atstovais, – vardijo ji. – Jokių sprendimų nepriiminėjome.“
Anot jos, viskas buvo derinama su Pasaulio banku, jis įvertindavo, ar gerai parašytos techninės specifikacijos, niekada nebuvo taip, kad konkurse dalyvautų vienas tiekėjas: „Ekspertų turėjome tiek Pasaulio banko pusėje, tiek buvome pasamdę techninius specialistus, kurie padėjo rengti specifikacijas.“
V.Gailius teiravosi ir apie tai, kaip D.Pentiokinienė susijusi su Kauno klinikų viešaisiais pirkimais, kur medikė dabar dirba direktore vykdymui ir plėtrai.
2013 metais jai buvo pavesta dalyvauti grupėse, kurios prižiūrėjo viešuosius pirkimus. Klinikos ieškojo tiekėjo, kuris visą informaciją perkels į elektroninę erdvę.
2014 metų pavasarį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos baigė viešųjų pirkimų procedūras. Už tai Klinikos įsipareigojo atseikėti daugiau nei 3,4 mln. litų (985 tūkst. eurų).
Dar tuomet spauda stebėjosi, kad viešieji pirkimai patikėti asmeniui, kurio pavardė linksniuota svarstant, kas kaltas dėl ištaškytų milijonų, skirtų e.sveikatai.
D.Pentiokinienė už darbą su projektu buvo gavusi papeikimą, tačiau tai apskundė teismui ir laimėjo.
Teisėsaugos e.sveikatos projektas nesudomino
Visai neseniai e.sveikata ėmė ir užstrigo. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sakė, kad taip nutiko, nes jos kūrėjai netinkamai įvertino reikalingus išteklius.
„Yra strigimų, problemų su sistema. Pirmiausia dėl to, kad projektuotojai ar kūrėjai labai keistai įsivaizdavo, kokių pajėgumų sistemai reikės“, – stebėjosi jis.
Anksčiau surinktais komisijos duomenimis, prokuratūroje buvo gautas vienas kreipimasis iš Valstybės kontrolės 2008 metais ir prokuroras, įvertinęs pateiktą informaciją, atlikęs patikrinamuosius veiksmus, tuo metu priėmė sprendimą nepradėti ikiteisminio tyrimo. Sprendimas buvo patikrintas aukštesniojo prokuroro, buvo išsiųstas suinteresuotoms institucijoms, Valstybės kontrolei, Seimo Audito komitetui, ir nutarimas apskųstas nebuvo.
E. sveikatos projektas įgyvendinamas nuo 2005 metų, investicijos į jį siekia 40 mln. eurų.
Projektas planuotas įgyvendinti trimis etapais, tačiau pirmieji du bandymai sveikatos apsaugos paslaugas perkelti į elektroninę erdvę, nors panaudota 10 mln. eurų, nebuvo įgyvendinti, todėl 2011 metais nuspręsta kurti naują e.sveikatos sistemą.
Trečiuoju etapu 2015 metų pabaigoje investavus per 30 mln. eurų sukurta Lietuvos e. sveikatos sistema.
