„Atlikti skaičiavimai, kad Papilės piliakalniui sutvarkyti reikia (...) maždaug 2,8 mln. eurų“, – BNS teigė jis.
Pasak mero, savivaldybė per Nacionalinį krizių valdymo centrą (NKVC) ketina kreiptis į Vyriausybę dėl darbų finansavimo.
„Piliakalnis yra valstybės turtas, (...) mes kaip savivalda turime vykdyti priežiūrą ir tvarkybos darbus, bet kaip turto vienetas jis nėra mūsų balanse, finansavimas ir iniciatyva turėtų būti iš centrinės valdžios“, – teigė jis.
Tikisi greitų kosmetinių sprendimų
Kaip pasakojo Akmenės rajono meras, ekspertai pateikė savo išvadas, kaip turėtų būti sutvarkytas Papilės I piliakalnis.
„Vienas pagrindinis dalykas yra vadinamieji gabionai (...), darbų esmė – kad negalima naudotis vibrotechnikos, įkalant polius, yra tokie akmeniniai atitvarai, dalis kurių leidžiami į žemę ir į tam tikrus tinklus sudedami akmenys kaip pamatas, kuris neleistų šliaužti“, – pasakojo V. Mitrofanovas.
Taip, anot jo, bus sutvirtinta piliakalnio apatinė dalis, kuri neleis nušliaužti ir kalno viršūnei, taip pat bus formuojami lietaus nubėgimo kanalai, kad kalno neniokotų erozija.
„Ir tada užtamponuoti, sutvarkyti paviršutinius plyšius, panaudojant tekstilę arba yra toks įdomus molis, kuris į tinką panašus, (...) jis kaip milteliai užpildo visas plyšių zonas, sustingsta ir suformuoja paviršiuje gruntą, nes svarbiausia, kad vanduo nubėgtų“, – dėstė V. Mitrofanovas.
Jis negalėjo nurodyti, per kiek laiko galėtų būti sutvarkytas piliakalnis.
„Aš buvau pesimistiškai nusiteikęs, man to optimizmo neatsirado, nes nemanau, kad čia tuoj pat bus skiriamas finansavimas, labai greitai ir operatyviai atlikti rangos darbai“, – sakė Akmenės meras.
Anot jo, savivaldybė tikisi rasti „greitų kosmetinių sprendimo būdų“, kad piliakalnio situacija bent jau neblogėtų.
„Prasidėjus rudeniniam lietui, įsivaizduokite, žemės masė nuo lietaus pasidarys žymiai didesnė, jeigu pradės gertis per visus plyšius vanduo, tos griūtys gali žymiai greičiau atsirasti. Kitas didžiulis pavojus laukia pavasarinio atlydžio metu“, – dėstė V. Mitrofanovas.
„Dabar bent kosmetiniu būdu reikėtų pasistengti, kad į tuos susiformavusius plyšius nepatektų vanduo“, – pridūrė jis.
Neketina kovoti su gamta
Vyriausybės taip pat bus prašoma apie 1,5 mln. eurų sutvarkyti irgi nuo audros nukentėjusį regioninį kelią Kuršėnai–Mažeikiai.
„Keliu važiuoja ir dujovežiai, ir kuro vežimo transporto priemonės, labai arti yra Ventos upė. (...) Kelias – ne mūsų, kelias yra „Via Lietuvos“, bet dirbame lygiagrečiai, kalbėjome, kad apjungtume bendrai jėgas“, – kalbėjo Akmenės rajono meras.
Per audrą nukentėjo ir Papilės II piliakalnis bei Jurakalnio atodanga, tačiau, anot V. Mitrofanovo, kyla klausimas, ką toliau daryti su šiais objektais.
„Ar mes turime kariauti su gamta? (...) Jurakalnis yra pritaikytas lankymui, ir bokšteliai, ir laiptai, dabar uždrausta lankyti, yra net atitvarai pastatyti, nes didžiulės nuošliaužos. Ko gero, paliksime gamtai pačiai susireguliuoti, gal ir nereikia ko nors ypatingai daryti, ateityje gali kaip tik būti rodoma kaip klimato poveikio situacija“, – dėstė V. Mitrofanovas.
Papilės I ir II piliakalnių šlaitai nuplauti per liepą Lietuvoje siautusią audrą, dėl stichijos padarinių Akmenės rajono savivaldybėje buvo paskelbta ekstremali situacija.
Papilės I ir II piliakalnis, dar vadinamas Pašalpos kalnu, yra įrašyti į kultūros paminklų sąrašą, Papilės I piliakalnyje įrengtose kapinėse palaidotas Lietuvos istorikas, rašytojas ir švietėjas Simonas Daukantas.
