Dienraštis aprašo 50-metės Kornelijos Masteikienės istoriją. Uodų sukandžiota moteris buvo priversta kreiptis į medikus. Gydytojai nustatė kraujagyslių uždegimą ir perspėjo, kad gali būti pažeisti inkstai ir kepenys. Tai turėtų paaiškėti tik po papildomų tyrimų.
Net K.Masteikienę konsultavusi gydytoja alergologė Jūratė Staikūnienė stebėjosi, kad po uodų įkandimo gali kilti tokių neįprastų reakcijų. Iki šiol medikai buvo įsitikinę, kad kraujagyslių uždegimą, juo labiau tokią sunkią ligos formą, gali sukelti tik bičių ar širšių įgėlimai. Kol kas gydytojai tiksliai negali paaiškinti, kodėl tokia reakcija į uodų įkandimą kyla vieniems ar kitiems žmonėms, ir tik spėja, jog tai gali būti alerginė reakcija.
Pomidorų lapų kvapas labai gerai baido uodus, todėl siūloma net pasisodinti vieną kitą pomidorų daigą po langais.Ypač sunerimę mažų vaikų turintys tėvai. Skambinantiesiems į greitosios medicininės pagalbos stotis rekomenduojama stengtis atvėsinti sugeltas vietas specialiais tepalėliais nuo uodų įkandimo ar vandenyje suvilgyta drobės skiaute, patepti žaizdas dezinfekuojamuoju skysčiu, išgerti alergiją mažinančių vaistų, kurių galima įsigyti be recepto. Svarbiausia – neleisti vaikams kasytis ir patiems to nedaryti.
Uodų nualinti žmonės vaistinėse išpirko visas priemones nuo įkandimų. Tokios apyvartos vaistininkai neprisimena. Iš pradžių pirkėjai dar teiraudavosi kainos, bet kai pigesnių preparatų neliko, ėmė griebti, kas pakliuvo.
Vilniaus Gedimino vaistinės vaistininkė Žydruolė Buinickienė „Lietuvos rytui“ pasakojo, kad per kelias dienas buvo iššluoti visi nuo praėjusių metų užsilikę uodus baidantys preparatai, kainuojantys apie 20 litų, – pieneliai, pieštukai, purškalai. Šią savaitę farmacininkė veltui ieškojo, kur užsakyti daugiau tokių paklausių prekių. Tačiau didmenininkai siūlė tik šveicariškų repelentų, kainuojančių apie 30 litų. Ž.Buinickienės manymu, tiek mažai kas norės mokėti.
Pasak entomologės Rasos Bernotienės, teiginiai, kad tokio uodų puolimo Lietuvoje niekada nebuvo, greičiausiai yra perdėti, tačiau jų išties yra daug: „Galėčiau pasakyti, kad tokios skraidančių uodų gausybės šalyje nebuvo keletą pastarųjų metų. Lėmė tai, kad šiais metais gegužė buvo šalta, o prieš dvi savaites orai staiga atšilo.“
„Uodų lervos vystosi nedideliuose, vos kelių centimetrų gylio vandens telkiniuose ir balose. Toks vanduo labai greitai įšilo, ir tai paskatino lervų vystymąsi. Todėl gegužės viduryje visi uodai išskrido vienu metu, o ne pamažu, per kelias savaites, kaip ankstesniais metais. Pavasarį išsiritantys vadinamieji sniego tirpimo uodai yra kur kas didesni nei daugeliui įprasti vasaros vabzdžiai, kurie vystosi liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Bet pavasariniai uodai išsivysto tik kartą, o vasaros uodai dauginasi be galo be krašto – kol yra vandens ir šilumos“, – sakė R.Bernotienė.
„Vėsesni šios savaitės orai turėjo kiek prislopinti skraidančių uodų armijas, nes jos negauna papildymo. Bet kitą savaitę atšilus orams pasirodys naujų uodų. Jų turėtų po truputį mažėti iki birželio vidurio-liepos pradžios. Vėliau viskas priklausys nuo kritulių gausos. Jei bus sausa, uodų bus mažai, jei gausiai lis – daug. Bet tai jau bus mažieji potvynių uodai“, – paaiškino entomologė.
Pasak gydytojos alergologės Jūratės Skaikūnienės, moksliškai nėra įrodyta, nes uodas įkąsdamas gali užkrėsti ŽIV ar kita infekcine liga, nes susimaišančio kraujo kiekis yra per mažas, tačiau įkandimai gali sutrikdyti žmogaus sveikatą.
„Geldamas uodas gali suleisti biologiškai aktyvių medžiagų. Nors uodų įkandimas kur kas mažiau pavojingas nei bičių ar vapsvų, jie gelia daug dažniau. Todėl keli šimtai uodų įkandimų žmogui gali būti kur kas nemalonesni nei vienas bitės. Jei sugelta daugelyje vietų – medikai tokią būseną vadina įgėlimo dilgėline“, – „Lietuvos rytui“ sakė J.Skaikūnienė.
Kraują siurbia tik uodų patelės, o patinėliai minta nektaru. Nuo uodų patelių slapstytis būtų labai sunku: uodų patelės reaguoja į prakaito kvapą, iškvepiamą anglies dioksidą ir kūno šilumos spinduliavimą. Maisto kvapą jos gali užuosti 60–70 metrų atstumu. Be kraujo jos negalėtų subrandinti kiaušinėlių.
 |
| 15min.lt skaitytojo nuotr./Uodai |
Visą žmogaus kraują galėtų išgerti 1 milijonas 200 tūkst. uodų. Tačiau žmogus žūtų kur kas anksčiau nuo skausmo sukelto šoko. Kai uodų ypač gausu, per 10 minučių žmogui gali įkąsti per tūkstantį šių dvisparnių būrio vabzdžių.
Ne visus žmones uodai puola vienodai – juos labiau vilioja tie, kurių medžiagų apykaita geresnė. Uodai vengia kąsti ir sunkius ligonius, ypač tuos, kuriems buvo taikyta chemoterapija.
Keli paprasti patarimai, kaip apsisaugoti nuo uodų
Pomidorų lapų kvapas labai gerai baido uodus, todėl siūloma net pasisodinti vieną kitą pomidorų daigą po langais.
Uodus atbaido bazilikų, pelargonijų, anyžių ir eukaliptų kvapai. Jei neturite specialaus įtaiso, jų aliejaus užlašinkite ant keptuvės ir pakaitinkite.
Kraujasiurbiai nemėgsta ir gvazdikėlių. 5 gvazdikėlius 15 minučių pavirkite stiklinėje vandens, sumaišykite su šaukštu odekolono ir išsitepkite.
Apsiginti padeda ir smulkiai supjaustyti ievų ar bazilikų lapai bei žiedai.
Iškylaujant gamtoje padės į laužą įmesti pušų ir eglių kankorėžiai arba padžiovinti kadagių spygliai.
Kūną išsitepus pelynų nuoviru, ant jo nenutūps joks vabzdys.
Nuo uodų gali išgelbėti ir vienos labiausiai paplitusių piktžolių – varpučių šaknų nuoviras.
