Slapta kelių tarnybų operacija
Šalia judraus Molėtų kelio, vedančio Vilniaus link, esanti pramoninė teritorija su daugybe angarų tarnybų dėmesiu neapsidžiaugė. Vos pasirodžius uniformuotiems vyrams, tuoj pat užsidarė keletas automobilių remonto dirbtuvių. Dėl viso pikto. Tačiau šįkart pareigūnų tikslas buvo ne šios dirbtuvės.
Dar prieš pasirodant uniformuotiems pareigūnams, Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojai vykdė slaptą operaciją. Jie, apsimetę eiliniais pirkėjais, viename iš angarų įsigijo toną, kaip jiems buvo teigiama, šildymui skirto dyzelinio kuro.
Internetinių skelbimų portalų puslapiuose viešinamas tekstas teigė, kad paskambinus nurodytu telefonu galima pigiau įsigyti kūrenimui skirto dyzelinio kuro.
Supirkinėjo aliejų, pardavinėjo „dyzeliną“, o smirdėjo alkoholiu
Pareigūnai ne vieną savaitę bandė susitarti dėl neaiškios prekės įsigijimo. Tačiau pardavėjo būta atsargaus. Jis vis rasdavo priežastį nukelti susitikimą arba iškildavo kitokie trukdžiai. Tačiau vieną rytą sandėris pagaliau įvyko.
Mokesčių inspekcijos darbuotojai buvo taupūs. Pasiūlytą „dyzelinio kuro“ tonos kainą jie nusiderėjo nuo 500 iki 350 eurų. Tai kone du kartus pigiau nei rinkos kaina. Žinoma, jeigu parduodamas produktas būtų tas, kuriuo jis buvo pristatomas.
Netrukus pramoninės teritorijos pakraštyje esantį angarą suvažiavo jau ir uniformuoti pareigūnai. Čia esantis vaizdas ir kvapas juos gerokai nustebino. Aplink angarą buvo bet kaip sumesta šimtai įvairių talpų. Dalis jų tuščios, dalis – pilnos.
Purvas, netvarka ir aitrus kvapas
Pačiame angare – įvairūs mechanizmai, dar daugiau įvairių statinių ir ore tvyrantis aitrus alkoholio kvapas. Išorėje stovintis jūrinis konteineris buvo šildomas infraraudonųjų spindulių lempomis, o jo viduje stovėjo didelės talpos su skysčiais.
Neaiškią medžiagą pardavęs vyriškis tikino, kad visur yra aliejaus atliekos, kurias čia įsikūrusi įmonė „Bio valiuta“ turi teisę supirkti. Tačiau jis niekaip negalėjo paaiškinti, kodėl šias aliejaus atliekas pardavė kaip dyzelinį kurą ir kodėl patalpoje vyrauja alkoholio kvapas.
Taip pat nenurodė, kaip užtikrinama nors minimali švara ir kokią paskirtį atlieka angaruose stovintys mechanizmai.
Vietiniai aplinkosaugininkai nematė
„Bio valiuta“ savo tinklalapyje teigia, kad „mums iš tiesų rūpi švari aplinka“ ir „mes darome tą, ką tikrai išmanome“. Tačiau žvelgiant į įmonės teritoriją ir angaro aplinką sunku patikėti, kaip tokia įmonė apskritai gali turėti licenciją aliejaus atliekų surinkimui ir perdirbimui.
Šią įmonę turėję prižiūrėti ir tikrinti vietiniai aplinkosaugininkai tik gūžčiojo pečiais – neva tokia netvarka atsirado ką tik, o iki to viskas veikė kuo puikiausiai, ir jie jokių pažeidimų neradę.
Tuo tarpu „Bio valiutos“ darbuotojo, pardavusio neaiškią medžiagą kaip dyzelinį kurą, kabineto lentos pačioje matomiausioje vietoje kabo aukštas pareigas užimančio aplinkosaugininko vizitinė kortelė.
Kiek ir kokios medžiagos talpos yra sukrautos, aiškinasi įvairių tarnybų pareigūnai. Ekspertizę nutarta atlikti nepriklausomoje Muitinės laboratorijoje. Tuo tarpu policija pradėjo ikiteisminį tyrimą.
