Apie 180 žmonių galinčio apgyvendinti centro patalpų gali neužtekti, jeigu į Lietuvą atvyktų kur kas daugiau prieglobsčio prašytojų, nei įprastai.
Todėl Vyriausybė praėjusį mėnesį išplėtė sąrašą, kur galėtų gyventi prieglobsčio prašytojai.
„Tai iš principo yra pasiruošimas situacijai, jeigu netyčia mus užplūstų didelis kiekis žmonių, kurie prašytųsi prieglobsčio“, – BNS sakė už migraciją atsakingas vidaus reikalų viceministras Giedrius Surplys.
Migracijos departamentas šią savaitę kreipėsi į visuomenę. Jis pranešimu spaudai paprašė susisiekti žmones, turinčius nenaudojamų butų, kuriuos esant reikalui galėtų užleisti prieglobsčio prašytojui.
„Šitą kreipimąsi aš iš tikrųjų laikyčiau viešųjų ryšių akcija, nes poreikio, kad žmonės jau dabar užleistų butus, nėra. Aš tai pavadinčiau tolerancijos, atjautos kitataučiams skatinimu, bet tai tikrai nereiškia krizės“, – sakė viceministras.
Vyriausybė nutarimu taip pat kreipėsi į valstybės institucijas ir savivaldą su prašymais pasiūlyti gyvenamųjų patalpų, kur galėtų būti apgyvendinti prieglobsčio prašytojai.
Šiuo metu Užsieniečių registracijos centre apgyvendintas 51 žmogus, laukiantis Migracijos departamento sprendimo dėl prieglobsčio suteikimo.
2015 metais Europą sukrėtė didžiulė migracijos krizė. Daugiausiai iš Artimųjų Rytų atvykstantys asmenys užplūdo Graikiją ir Italiją, o vėliau keliavo į turtingesnes Vakarų Europos šalis.
Nors šis antplūdis Lietuvą aplenkė, šalies pareigūnai anksčiau nerimavo, kad Lietuvą per aplinkines šalis gali pasiekti migrantai iš Libijos.
Lietuva šiuo metu daugumą pabėgėlių priima pagal Europos Sąjungos (ES) programą. Prieš pusantrų metų šalis įsipareigojo priimti 1105 pabėgėlius iš Artimųjų Rytų. Iki šiol pagal šią programą Lietuva priėmė 262 migrantus.
Nors galutinio sprendimo dėl prieglobsčio suteikimo jie laukia Lietuvoje, šie pabėgėliai gyvena integracijos centre Rukloje.
