Trečiadienį parlamento nariams jie pristatė pilietinio pasipriešinimo ir mobilizacijos sistemą, apibūdino pačių Seimo narių vietą nutikus tokiai situacijai.
„Seimo nariai nepatenka į civilinį mobilizacinį rezervą, nes Seimo nariai yra prisiekę Lietuvai, jie turi vykdyti savo misiją“, – tvirtino Mobilizacijos departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius Virginijus Vilkelis.
„Jeigu koks nors Seimo narys nežino, ką turėtų daryti, yra dar gyvų signatarų, yra dokumentinių filmų apie 1991 metų elgseną, galite pažiūrėti, kaip parlamentarai elgėsi. Jūsų likimas būtų toks pats“, – teigė jis.
Lietuvos šaulių sąjungos vado pulkininko leitenanto Lino Idzelio teigimu, parlamentarai patenka tarp tų pareigybių, kurios gyvybiškai svarbios valstybei, kaip policininkai, ugniagesiai, pasieniečiai, kiti.
Anot jo, karinės padėties atveju Seimo darbą turėtų organizuoti Seimo kancleris.
„Pirmiausia čia (Seimo salėje – BNS) turėsite vykdyti funkcijas ar kur nors rūsyje, kur bus perkeltas Seimas“, – sakė L.Idzelis.
Seimo kancleris Modestas Gelbūda BNS teigė, kad Seimo kanceliarijoje yra sukurta mobilizacijos darbo grupė, parengtas mobilizacijos planas, kaip parlamentas turėtų funkcionuoti mobilizacijos režimo metu.
„Kokios to plano detalės, turbūt suprantate, kad negaliu atskleisti“, – sakė jis.
„Galiu tik pasakyti, kad Seimas turėtų išlaikyti savo funkcionalumą ir su tam tikra mažesne sudėtimi tęsti darbą bei užtikrinti valstybės jam patikėtas funkcijas“, – teigė kancleris.
Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas ragino parlamente surengti pratybas ir praktiškai įsitikinti, kaip tas mobilizacijos planas veiktų.
Pasak M.Gelbūdos, vienos pratybas jau įvyko, kitos planuojamos netolimoje ateityje.
„Tos pratybos yra būtinos, jos turi vykti reguliariai. Vienas dalykas yra turėti planą, turėti dokumentus, instrukcijas, kitas dalykas sugebėti ekstremaliomis sąlygomis veikti ir mokėti tuo naudotis. Kai ateina ta diena X, dalis informacijos išgaruoja, todėl jei norime būti pasiruošę, turime nuolat repetuoti, nuolat praktikuotis, identifikuoti savo silpnąsias vietas, matyti, kas neveikia, ko nesuprantame, ir vėl daryti pratybas“, – teigė jis.
Pirmasis Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma taip pat žurnalistams sakė laukiąs konkrečių mokymų.
Jis vylėsi, kad mobilizacijos plane numatytos ir rezervinės vietos, kur parlamentarai galėtų dirbti, jeigu Seime to daryti nebūtų įmanoma.
„Supratau, kad yra rezervinės vietos numatytos. Seimo nariai nėra supažindinti, galbūt turi būti išlaikyta tam tikroje paslaptyje, kad tie, kas norėtų sutrukdyti, ne viską žinotų. Tikiuosi, kad tokie paprasti dalykai yra išspręsti. Pagaliau esame įteisinę nuotolinio darbo galimybę. Jeigu informacinės sistemos veiktų gerai, matyt, dalis Seimo narių ir tokiu būdu galėtų dalyvauti, jeigu būtų fizinių kliūčių visiems susirinkti“, – svarstė politikas.
Kitas Seimo vicepirmininkas Jonas Jarutis tvirtino žinąs, kad Seimo nariai nėra mobilizuojami, o privalo eiti savo pareigas.
„Aš žinau, ką daryčiau. Seimo narys atlieka tas pačias pareigas kaip ir taikos metu, taip ir karo metu. Turėtume rinktis čia ar kitoje vietoje, gali būti net užsienyje, pagal situaciją“, – sakė jis.
Išklausyti pranešimų apie pilietinį pasipriešinimą ir mobilizaciją trečiadienį buvo atvykę apie 40 Seimo narių.
