2018 09 03

Pareigūnės repliką R.Zabarauskui įvertino LGL: „Akivaizdu, kad pareigūnams stinga žinių“

Maždaug prieš tris savaites, reaguodamas į tai, kad Vilniuje naktį buvo padegtas Lietuvos gėjų lygos (LGL) biuras, režisierius Romas Zabarauskas išreiškė solidarumą savo namų balkone pasikabinęs vaivorykštės spalvų vėliavą. Vis dėlto naktį iš šeštadienio į sekmadienį buvo padegtos ir jo kaimyno buto durys. Labiausiai režisierių nustebino pareigūnų reakcija – esą pareigūnė pasiūlė vėliavą nusikabinti, kol nesudegė visas namas. LGL tokią repliką vertina kritiškai ir pastebi, kad pareigūnams trūksta žinių, atpažįstant neapykantos nusikaltimus.
Romas Zabarauskas ir apdegęs jo kaimynų butas
Romas Zabarauskas ir apdegęs jo kaimynų butas / 15min nuotr.

Priminsime, kad, kaip paaiškėjo po vykusio gaisro, būtent vėliava galėjo būti viena iš gaisro priežasčių. Tiesa, to pats R.Zabarauskas netvirtina, tačiau apie tai tarp eilučių jam esą pasakė ir policijos pareigūnai. Šiam pranešus apie situacijos kontekstą jie atkirto: „Tai nusiimkit tą vėliavą, kol visas namas nesudegė.“

„Manau, kad toks pasakymas išduoda apie Lietuvos policijos nepasirengimą dirbti su neapykantos nusikaltimais ir jų aukomis. Visai neseniai panašiai buvo padegtas LGL biuras ir Vladimiro Simonko butas.

Pasinaudodamas proga, norėjau policininkams išdėstyti savo kontekstą, kad tai būtų apsvarstyta jų tyrime. Neapykantos nusikaltimai yra žiaurūs tuo, jog įbaugina visą bendruomenę, kurią paliečia. Tad natūralu, jog ir aš, pamatęs šį gaisrą, turėjau nuogąstavimų“, – mintimis dalijosi R.Zabarauskas.

15min nuotr./Apdegęs Romo Zabarausko kaimynų butas
15min nuotr./Apdegęs Romo Zabarausko kaimynų butas

Režisierius sekmadienį nusprendė išsiųsti oficialų skundą dėl pareigūnų elgesio.

Savo nuomonę pareigūnai turėtų pasilaikyti sau

Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis 15min teigė, kad pareigūnai neturėtų reikšti savo nuomonės ar replikų apie tyrimo eigą.

„Jie privalo kiekvienu atveju priimti informaciją iš piliečių, kuri gali būti reikšminga faktinių aplinkybių nustatymui ir nusikalstamos veikos atskleidimui“, – komentavo R.Matonis.

Anot jo, šiuo metu dėl pareigūnės elgesio pavesta atlikti informacijos patikslinimą, kuris gali trukti iki 10 dienų. Jei bus pagrindas, bus pradėtas tarnybinis patikrinimas.

Šiuo metu po įvykio atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl turto sugadinimo. „Tiriant šį įvykį, bus tiriamos visos versijos, jei bus nustatyta, kad tai susiję su neapykantos kurstymu, tyrimas gali būti papildytas ir kitais Baudžiamojo kodekso straipsniais“, – komentavo R.Matonis.

Neapykantos nusikaltimų mažėja

R.Matonio teigimu, remiantis statistika, pastebimos neapykantos nusikaltimų mažėjimo tendencijos – esą nors ankstesniais metais būdavo registruojama daugiau tokių įvykių, tačiau tyrimo metu daug bylų buvo nutraukta ar sustabdyta.

„Todėl pareigūnai vertina prokurorų sprendimus ir teismų praktiką, todėl ikiteisminiai tyrimai pradedami tik esant tam tikriems požymiams. Dar viena iš priežasčių, didėjanti žmonių tolerancija (pvz., prisiminkime žmonių reakcijas per pirmąsias gėjų eitynes ir per pastarąsias, skirtumas akivaizdus). Nemažai tokių nusikalstamų veikų padaroma elektroninėje erdvėje“, – aiškino R.Matonis.

Pasak jo, mažėjimą lėmė ir tai, kad daugiau dėmesio šiai problemai ėmė skirti ir žiniasklaida, atsirado komentatorių registracija, komentarų stebėsena ir trynimas, įspėjimai komentatoriams ir pan. Tai esą irgi lėmė tokių nusikalstamų veikų mažėjimą.

Priekabiavimas dėl seksualinės orientacijos bei įsitikinimų ir pažiūrų?

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Komunikacijos skyriaus atstovė ryšiams su visuomene Izabelė Švaraitė 15min teigė, kad pareigūnės replika galbūt galėtų būti traktuojama kaip priekabiavimas dėl seksualinės orientacijos bei įsitikinimų ir pažiūrų.

„Tačiau verta atkreipti dėmesį, kad, nors priekabiavimas yra laikomas diskriminacijos forma, Lygių galimybių įstatyme jis draudžiamas tik dviejose srityse – švietimo ir darbo santykių. Minėtas atvejis nepatenka nė į vieną iš jų, tad teisiškai lygių galimybių kontrolierė negalėtų pradėti tyrimo dėl lygių galimybių pažeidimo“, – paaiškino I.Švaraitė.

Bet kokiu atveju, tokie ir panašūs pasakymai, anot jos, yra nederami ir netinkami.

„Visi Lietuvos gyventojai turi teisę reikšti savo įsitikinimus ir nebūti žeminami dėl savo tapatybės. Įvairios valstybės institucijos privalo užtikrinti, kad visi gyventojai jaustųsi oriai, saugiai ir būtų gerbiami“, – komentavo ji.

Režisieriaus kreipimosi į tarnybą komentuoti ji negalėjo – ar žmogus pateikė skundą, ar ne, gali atskleisti tik su galimo pareiškėjo sutikimu.

Akivaizdu, kad policijos pareigūnams stinga reikalingų žinių ir įgūdžių siekiant atpažinti ir tinkamai kvalifikuoti neapykantos nusikaltimus, – nuomonę dėstė E.Kuktoraitė.

LGL: pareigūnams stinga žinių atpažįstant neapykantos nusikaltimus

Lietuvos gėjų lygos (LGL) komunikacijos koordinatorė Eglė Kuktoraitė teigė, kad pareigūnės repliką LGL vertina kritiškai.

„Įvykus išpuoliui prie LGL biuro pareigūnai taip pat patarė gretimai įsikūrusios drabužių parduotuvės savininkei pakabinti daugiau iškabų, leidžiančių suprasti, kad tai yra drabužių parduotuvė, o ne LGL patalpos. Nesinorėtų vienareikšmiškai teigti, kad pareigūnai nemoka tirti neapykantos nusikaltimų ir aplaidžiai dirba savo darbą. Vis dėlto akivaizdu, kad policijos pareigūnams stinga reikalingų žinių ir įgūdžių siekiant atpažinti ir tinkamai kvalifikuoti neapykantos nusikaltimus“, – nuomonę dėstė E.Kuktoraitė.

15min nuotr./Apdegęs LGL biuro pastatas
15min nuotr./Apdegęs LGL biuro pastatas

Kita vertus, anot jos, policijos pareigūnai yra mūsų visuomenės, kuri vis dar yra nusiteikusi homofobiškai, dalis.

„LGL organizuoja mokymus policijos pareigūnams dėl neapykantos nusikaltimų atpažinimo, tačiau, mūsų nuomone, tokie mokymai turėtų būti organizuojami kiekvienam būsimam ir esamam policijos pareigūnui ir juos turėtų finansuoti ne nevyriausybinės organizacijos, o valstybė“, – teigė LGL atstovė.

Pastaruoju metu nuolat pasikartojantys neapykantos nusikaltimai ir, pasak jos, netinkama policijos reakcija į juos rodo, kad tai yra opi mūsų visuomenės problema.

„Kalbant konkrečiai apie LGBT bendruomenę, jos nariai vengia pranešti apie patirtus neapykantos nusikaltimus, nes netiki, kad į juos bus reaguojama tinkamai. Kaip rodo pastarieji atvejai, ne be pagrindo. Be to, LGBT asmenys baiminasi patirti homofobišką pareigūnų elgesį. Nesant pranešimų apie neapykantos nusikaltimus, policijos pareigūnai nesugeba įžvelgti tikrojo problemos masto“, – kalbėjo E.Kuktoraitė.

Ji išreiškė viltį, kad pastarieji atvejai ir stipri visuomenės reakcija paskatins policijos pareigūnus atidžiau tirti neapykantos nusikaltimus, nustatant ne tik pažeidėją, bet ir nusikaltimo motyvą.

Siūlo pasinaudoti programėle

LGL kartu su tarptautiniais partneriais sukūrė mobiliąją programėlę, kuria nesudėtingai apie patirtą neapykantos nusikaltimą galimą pranešti tiek policijai, tiek LGL.

„UNI-FORM“ išmaniąją programėlę galima parsisiųsti iš „Apple Store“ ir „Google Play“ svetainių, o pranešimo mechanizmas veikia devyniose Europos Sąjungos valstybėse, būtent – Portugalijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje, Belgijoje, Maltoje, Vengrijoje, Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje. „UNI-FORM“ yra vienintelė internetinė pranešimo apie neapykantos nusikaltimų ir neapykantos kalbos atvejus platforma, skirtai išimtinai LGBT asmenims. Daugiau apie programėlę galima sužinoti šiame lankstinuke. Ją atsisiųsti galite ČIA.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs