Tyrimas būtų atliekamas ir dėl politikų, disponavusių informacija apie I.Rozovą, veiksmų. Nutarimo projekte siūloma aiškintis situaciją dėl „iš Valstybės saugumo departamento gautos informacijos netinkamo panaudojimo“.
NSGK nagrinėtų, kurie Seimo padaliniai ir nariai šią informaciją gavo, kokius sprendimus dėl to priėmė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis bei kiti parlamentarai, ar tie sprendimai „buvo priimti laiku ir tinkami siekiant pašalinti galimas rizikas ar grėsmes nacionaliniam saugumui“.
Opozicijos atstovai nuogąstauja, kad aiškinantis ne tik I.Rozovos, bet ir medžiaga apie ją disponavusių politikų veiksmus, tyrimas taps politinio susidorojimo su opozicija įrankiu, užgoš nacionalinio saugumo klausimus.
NSGK nusprendė inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl I. Rozovos nuslėptų ryšių su Rusijos diplomatais, kai susipažino su 2018 metų sausį Seimo pirmininkui V.Pranckiečiui išsiųsta VSD pažyma apie parlamentarę. Joje rekomenduojama neišduoti politikei leidimo dirbti su įslaptinta informacija.
Dokumente rašoma apie tarimąsi su Rusijos diplomatais dėl finansinės paramos Rusų aljansui, Seimo narės bendravimą su iš Lietuvos 2014 metais išsiųstu Rusijos generaliniu konsulu Vladimiru Malyginu.
Parlamentarė I.Rozova laikosi pozicijos, kad jos ryšiai su rusų diplomatais buvę, kad ir neformalūs, bet ne asmeniniai, todėl ji mano neturėjusi jų deklaruoti VSD klausimyne.
Seime I.Rozova priklauso Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai.
