Antradienį Seimas priėmė Baudžiamojo proceso kodekso pataisas, kuriomis įtvirtinta nauja kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra. Už pataisas balsavo 73 parlamentarai, nė vieno nebuvo prieš, niekas nesusilaikė.
Pagal pataisas, be suėmimo, namų arešto, įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, užstato, dokumentų paėmimo, įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinio pasižadėjimas neišvykti į kardomųjų priemonių sąrašą įrašyta intensyvi priežiūra – tai įtariamojo kontrolė elektroninėmis stebėjimo priemonėmis.
Šiuo metu elektroninės apyrankės naudojamos tik iš įkalinimo įstaigų lygtinai paleidžiant gerai besielgusius nuteistuosius.
Intensyvią priežiūrą įtariamajam prokuroro prašymu galės skirti ikiteisminio tyrimo teisėjas. Ši priežiūra iš karto negalės viršyti šešių mėnesių. Minėtas terminas teisėjo nutartimi galės būti pratęstas iki trijų mėnesių. Pratęsimų skaičius neribojamas.
Šiuo metu elektroninės apyrankės naudojamos tik iš įkalinimo įstaigų lygtinai paleidžiant gerai besielgusius nuteistuosius.
Baudžiamojo proceso kodekse numatyta, kad įtariamasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalės dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis nustatytos dienotvarkės. Pažeidus šias sąlygas jam grėstų suėmimas.
Šią naujovę pasiūlė buvęs teisingumo ministras Remigijus Šimašius. Jo teigimu, intensyvi priežiūra turėtų tapti alternatyva kitoms kardomosioms priemonėms, kurios skiriamos, kai nėra suėmimo pagrindų ir sąlygų.
Tikimasi, kad dėl to sumažės suėmimų, dėl to mažės tardymo izoliatoriuje laikomų asmenų skaičius. Per vieną dieną vieno suimtojo mitybai, medikamentams, elektros energijai, spaudiniams, vandeniui ir kanalizacijai išleidžiama apie 8 litus, per metus – apie 2 920 litų.
Numatyta, kad Baudžiamojo proceso kodekso pataisos dėl naujos kardomosios priemonės įvedimo įsigalios 2015 metų sausio 1 dieną. Iki tol Vyriausybė turi įgalioti instituciją patvirtinti intensyvios priežiūros vykdymo ir kontrolės taisykles.
Be to, antradienį priimtos Baudžiamojo proceso kodekso pataisos, leisiančios liudytojus apklausti nuotoliniu būdu. Pagal jas, liudytojas, kuriam įstatymų nustatyta tvarka taikomos apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės, taip pat liudytojas, kuris dėl kitų priežasčių negali atvykti į apklausą, gali būti apklausiamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis.
Teisingumo ministerijos duomenimis, 2011 metais teismai liudytojams už atvykimą į teismą išleido 127,6 tūkst. litų. Tikėtina, kad sudarius galimybę apklausti liudytojus nuotoliniu būdu, būtų sutaupyta iki 50 proc. nurodytos sumos.
