„Valstietės“ Guodos Burokienės vadovaujamas Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas siūlo, kad didelė dalis rinkimuose dalyvavusių kandidatų duomenų visuomenei taptų nebeprieinama praėjus dešimčiai metų po rinkimų.
Nuo visuomenės norima paslėpti kandidatų į Seimą, prezidentus, Europos Parlamentą, savivaldybių tarybas bei merus duomenis apie turtą, pajamas, privačius interesus.
Šiam įstatymui tiek pateikimo, tiek svarstymo stadijose Seimas jau pritarė bendru sutarimu, be jokių diskusijų, visų partijų balsais. Liko tik vienas, paskutinis balsavimas.
G.Burokienė 15min teigė, kad duomenys po dešimties metų bus užverti dėl asmens duomenų apsaugos.
„10 metų skelbiama yra daugiausia Europoje, kitur po pusmetį skelbiama, daugiausia penkerius metus. Pagal asmens duomenų įstatymą tai yra tikrai, manyčiau, geras laikas, nes toliau jau turėtumėm problemų įrodyti, ar tikrai tiek reikalinga“, – kalbėjo G.Burokienė.
Taip pat parlamente galutinai atsisakyta prievolės politikams Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai deklaruoti savo susitikimus su lobistais ar interesų grupėmis. Įstatymo pataisose liko numatyta, kad apie susitikimus su lobistais politikai turės pranešti savo darboviečių interneto svetainėse. Tokį sprendimą ketvirtadienį dar turės patvirtinti visas Seimas.
Oficialiuose dokumentuose Seimo nariai rašė, kad bijo, jog dėl nedeklaruotų susitikimų jiems teks aiškintis ir tai taps „susidorojimo su neįtikusiais politikais įrankiu“. Priimant šį įstatymą Petras Gražulis pareiškė, kad jokio deklaravimo nereikia, nes „ir taip esam skundikų tauta“.
Siūlymas tiesia kelią į politinę užmarštį
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovė Ieva Dunčikaitė 15min pakomentavo siūlymą praėjus dešimčiai metų po rinkimų nuo visuomenės paslėpti visų juose dalyvavusių kandidatų ir politikų duomenis. Ji teigė, kad argumentai dėl asmens duomenų apsaugos yra nepagrįsti.
„Šis Seimo narių siūlymas ir toliau tiesia kelią į politinę užmarštį ir užgožia bet kokias pastangas didinti skaidrumą politikoje. Tai atrodo kaip dar vienas vadovėlinis pavyzdys, kai Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas yra naudojamas nepagrįstai. Taip pat man vis dar nėra aišku, kodėl mūsų politikai pasirinko 10 metų terminą“, – komentavo I.Dunčikaitė.
Jos teigimu, dabartiniame Seime 1 iš 7 parlamentarų buvo ne iš karto perrinkti: kai kurie iš jų turėjo daugiau negu 10 metų pertrauką, per kurią užsiiminėjo ūkine veikla, dirbo įmonių konsultantais ar privačių įmonių direktoriais.
„Praradus šiuos duomenis, būtų sunku suprasti, kas prisideda prie valstybės veikimo bei kokias sąsajas ar interesus turi mūsų išrinkti atstovai“, – teigė I.Dunčikaitė.
Ji teigė, kad priėmus siūlomas pataisas būtų neužtikrinama visuomenės teisė žinoti.
„Mane šie parlamentarų užmojai neramina, todėl labai tikiuosi, kad Seimo nariai nepalaikys siūlomų pakeitimų ir sugrįš prie rinkimų įstatymų svarstymo“, – rašoma komentare.
„Transparency International“ Seimui teiktuose siūlymuose buvo nurodžiusi, kad tikrai ne visos Europos valstybės duomenis nuo visuomenės yra užvėrusios. „Kai kuriose Europos valstybėse, pvz., Austrijoje, Belgijoje, Graikijoje, Portugalijoje, Slovėnijoje kandidatų asmens duomenų saugojimo trukmė nėra nustatyta“, – rašoma dokumentuose.
Atsisakė kryžminio deklaravimo
Ketvirtadienį Seimas turėtų apsispręsti ir dėl lobistinės veiklos įstatymo, tačiau tai gali būti tik formalumas. Politikai galutiniu sprendimu praėjusią savaitę jau išbraukė iš įstatymo nuostatas, kurios juos įpareigotų deklaruoti savo susitikimus su lobistais ir interesų grupėmis Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai. Tai buvo padaryta daugiausia opozicijos balsais. Kaip balsavo Seimo nariai galite pamatyti čia.
Parlamentarai labiausiai priešinosi ir nepritarė vadinamam kryžminiam deklaravimui, kai išsamias deklaracijas apie susitikimus lobistinę veiklą prižiūrinčiai institucijai turi teikti tiek lobistai, tiek ir patys politikai. Vis dėlto, jei Seimas pritars, įstatyme atsiras nuostata, kad prezidentas, Seimo ir Vyriausybės nariai, viceministrai, Seimo, Vyriausybės ir ministerijų kancleriai, politinių partijų vadovai, merai, savivaldybių tarybų nariai, savivaldybių administracijų direktoriai ir jų pavaduotojai turėtų viešai nurodyti savo susitikimus su lobistais savo darboviečių interneto svetainėse.
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas oficialiuose dokumentuose rašė, kad kryžminiam susitikimų deklaravimui nepritaria, nes tai „gali būti panaudota kaip susidorojimo su neįtikusiais politikais įrankis, jeigu lobistas paskelbs apie kokį nors susitikimą (nebūtinai realiai įvykusį) su politiku, o politikas jo nedeklaruos. Tokiu atveju politikas turės aiškintis, kodėl nedeklaravo“.
Vienas aktyviausių kryžminio deklaravimo priešininkų buvo Seimo Mišrios frakcijos narys Povilas Urbšys. Jis teigė, kad viešumas yra svarbus, tačiau priėmus privalomą kryžminį deklaravimą būtų sudaryta tik skaidrumo regimybė ir iš anksto būtų susitariama, ką deklaruoti, o ko ne.
„Jeigu norima paslėpti neskaidrumą, geriausiai naudoti kažkokį skaidrų pretekstą. Dar daugiau, atsiranda galimybė diskredituoti politikus. <...> Jūs žiniasklaidoje turėsite aiškinti, kad nesate kupranugariai“, – kalbėjo P.Urbšys.
Nuostatą, kad politikai neturėtų deklaruoti savo susitikimų su lobistais, aktyviai palaikė P.Gražulis:
„Tai kas čia darysis dabar? Ateis kažkas prie tavęs gerti kavos, tu nežinosi, kad jis yra kažkoks lobistas, tu nedeklaruosi ir tu būsi baudžiamas. Aš manyčiau, kad tikrai čia pertekliniai dalykai. <...> Nes konservatoriai prieš mane ne vieną provokaciją yra padarę gyvenime. <...> Tikrai negalim kažkokiam kryžminiam deklaravimui pritarti, nes čia yra provokacija, kaip susidoroti su Seimo nariais.“
„Esam skundikų tauta“
Siūlymas įpareigoti politikus deklaruoti savo susitikimus atsirado po Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atlikto tyrimo apie verslo įtaką politikams. Jį pateikė Vyriausybė.
Buvęs NSGK pirmininkas, vadovavęs minėtam tyrimui, Vytautas Bakas prieštaravo susitikimų deklaravimo išbraukimui iš įstatymo: „Jis [įstatymas] yra iškastruotas taip, kad lobistinė veikla Lietuvoje eina tokiu keliu... Priešingai nei tai daroma Vakaruose, priešingai nei tai daroma Europos Sąjungoje. Akivaizdu, kad šiuo įstatymu mes vėl stumiame politiką į šešėlį“, – kalbėjo V.Bakas.
Prieš įpareigojimų politikams išbraukimą buvo ir „valstietė“ Agnė Širinskienė:
„Įstatymas gėdingai yra sužlugdytas. <...> Grįžtame į labai tolimą praeitį. Tai tikrai labai nemalonu, kad mes tokią dieną turime, neklausydami savo įsipareigojimų ir pažadų gyventi skaidriau.“
Mišrios frakcijos narys Rimantas Jonas Dagys sakė, kad Seimo nariai neturėtų nagrinėti, su kuo ir kur pasisveikino kiti politikai.
„Valstietė“ G.Burokienė, anksčiau viešai sakiusi, kad kryžminis deklaravimas būtų per didelė biurokratinė našta Seimo nariams, savo poziciją pakeitė. Dabar ji teigė, kad išbraukus privalomą kryžminį deklaravimą, įstatymas lieka toks, koks galioja ir šiandien, o dabartinis įstatymas neveikia.
„Lieka tas pats, tuščia skylė. Lieka tik įstatymo pavadinimas, daugiau nieko“, – kalbėjo G.Burokienė. Ji teigė tokius Seimo narių veiksmus vertinanti labai neigiamai.
P.Gražulis į tai atsakė, kad, jo nuomone, deklaravimo nereikia: „Apsunkinam sau gyvenimą, pasidarysim vienas kitų skundikais. Ir taip esam skundikų tauta.“
