Šiuo metu minimali bauda Baudžiamajame kodekse yra 38 eurai – vienas minimalus gyvenimo lygis (MGL).
Prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlo braukti šią nuostatą įtvirtinant, kad minimali bauda svyruotų nuo 570 eurų (15 MGL) už baudžiamąjį nusižengimą iki 5,7 tūkst. eurų (150 MGL) už sunkų nusikaltimą. Juridiniam asmeniui apatinė baudos riba būtų 7,6 tūkst. eurų (200 MGL).
Didžiausios baudos galėtų būti nuo 500 MGL (19 tūkst.) už baudžiamąjį nusižengimą iki 1 tūkst. MGL (38 tūkst. eurų) juridiniam asmeniui.
Didžiausios baudos galėtų būti nuo 500 MGL (19 tūkst.) už baudžiamąjį nusižengimą iki 1 tūkst. MGL (38 tūkst. eurų) juridiniam asmeniui.
Taip pat Baudžiamojo kodekso pataisomis būtų nustatoma, kad už korupcinius nusikaltimus skiriamos baudos dydis negali būti mažesnis nei kaltininko padarytos turtinės žalos ar siektos gauti turtinės naudos dydis.
Be to, projekte numatyta, kad už prekybą poveikiu ir papirkimą, jeigu kyšio suma viršija 250 MGL vertės (9,5 tūkst. eurų), būtų galima bausti ne tik laisvės atėmimu iki septynerių metų, bet ir bauda.
Anot Prezidentūros, didinti baudas būtina, nes baudžiamajame įstatyme numatyta teorinė galimybė skirti mažiausią galimą baudą praktikoje virto taisykle.
Prezidentūros duomenimis, 2015–2017 metų teismų praktikos statistika rodo, kad už sunkius korupcinius nusikaltimus vidutiniškai skiriama bauda nesiekia nė 5 tūkst. eurų, tai yra vos 9 proc. nuo galimo baudos maksimumo. Vien per šių metų pirmą pusmetį už sunkius korupcinius nusikaltimus skirtų baudų vidurkis dar mažesnis – 3,3 tūkst. eurų, t. y. 6 proc. nuo galimo baudos maksimumo.
Prieš dvi savaite projektą pristačiusi prezidentės patarėja Rasa Svetikaitė argumentavo, kad mažos baudos gali tapti kliūtimi Lietuvai stojant į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO).
