„Pagal dabar galiojančią tvarką, asmuo, sulaukęs pilnametystės, įgauna teisę balsuoti ir yra tinkamo amžiaus spręsti, kas jam atstovaus vietinėje valdžioje, tačiau dvejus metus – iki kol sulauks 20 metų – pats negali kandidatuoti į savivaldos tarybą. Jei pilietis yra tinkamo amžiaus prisiimti atsakomybę už savo pateiktą balsą, vietos lygmeniu jis yra pajėgus ir kandidatuoti rinkimuose“, – mano parlamentarai.
Jei pilietis yra tinkamo amžiaus prisiimti atsakomybę už savo pateiktą balsą, vietos lygmeniu jis yra pajėgus ir kandidatuoti rinkimuose.
Minėtus pokyčius siūlantį įstatymo projektą pasirašė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Sergejus Jovaiša, Edmundas Pupinis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos narys Tomas Tomilinas, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Simonas Gentvilas, Mišrios Seimo narių grupės seniūnas Bronislovas Matelis, frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narys Remigijus Žemaitaitis, Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos seniūnas Andrius Palionis ir Lietuvos socialdemokratų frakcijos narys Algimantas Salamakinas.
„Lietuvoje reikšmingai mažėjant žmonių skaičiui, svarbu užtikrinti, jog jauniems, idėjų turintiems ir veikti pasiryžusiems asmenims jau nuo pilnametystės būtų suteikiama galimybė dalyvauti gyvenamųjų vietų politiniame gyvenime“, – projekto aiškinamajame rašte teigia Seimo nariai.
Jų nuomone, galimybė aštuoniolikmečiams pradėti veikti savivaldoje gali paskatinti jaunuolius neprarasti ryšio su miestu, prisidėti prie savivaldybės problemų sprendimo, domėtis demokratiniais procesais. Parlamentarų įsitikinimu, teisė kandidatuoti savivaldos rinkimuose nuo 18 metų išaugintų visuomenės pilietinį aktyvumą.
„Estijos, Latvijos, Lenkijos, Prancūzijos, Vokietijos, Belgijos ir kitų Europos bei pasaulio šalių savivaldos rinkimų įstatymų pavyzdžiai rodo, jog užsienio šalyse dominuoja praktika leisti kandidatuoti į vietos valdžią asmenims, rinkimų dieną sulaukusiems būtent 18 metų“, – sprendimą registruoti įstatymo projektą aiškina Seimo nariai.
LiJOT: išrinkimas į savivaldybės tarybą nėra vienintelis būdas reikštis pilietiškumui
Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentas Antanas Mikalauskas teigiamai vertina siūlomas įstatymo pataisas. Jo nuomone, jaunimas turi turėti galimybę savo nuomonę išsakyti ne tik balsuodami rinkimuose, bet ir ją formuoti.
„Dalyvavimo savivaldybės tarybos rinkimuose amžiaus cenzo sumažinimas – dar vienas įrankis jaunimui tiesiogiai priimti sprendimus“, – atsakyme 15min teigia jis.
Anot jo, pasyvios rinkimų teisės suteikimas jaunimui nuo 18 metų leistų įsitraukti į šalies valdymą savivaldos lygmenyje: „Ypatingai turint omenyje tai, kad keičiasi ir šalies demografinė situacija: senstant visuomenei vis svarbiau tampa kiek įmanoma didesnis jų politinis įgalinimas“.
Tačiau, A.Mikalausko įsitikinimu, išrinkimas į savivaldybės tarybą nėra vienintelis būdas pilietiškumui reikštis ir įgalinti – „jaunimas, veikdamas savarankiškai ar per įvairias nevyriausybines organizacijas, atranda įvairiausių būdų ir priemonių išsakyti savo nuomonę ir formuoti politinę darbotvarkę“.
Pagal šiuo metu galiojantį Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą, savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas nuolatinis šios savivaldybės gyventojas, kuriam rinkimų dieną yra sukakę 20 metų, o savivaldybės tarybos nariu – meru – Lietuvos pilietis, kuris gali būti renkamas šios savivaldybės tarybos nariu.
