„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2023 03 23

Parlamentarai tikslins tvarką dėl religinių bendrijų pripažinimo

Parlamentarai ketvirtadienį planuoja priimti pataisas, kad religinės bendrijos pripažinimo klausimas nebegalėtų likti pakibęs ore, o Seimas būtų įpareigotas priimti vienokį ar kitokį nutarimą.
Naujosios Romuvos krivės, Inijos Trinkūnienės, įšventinimas ant Gedimino kalno
Senovės baltų religinės bendruomenės „Romuva“ apeigos / Teodoro Grigaliūno nuotr.

„Įgyvendinant Konstitucinio Teismo sprendimą nustatomos aiškios procedūros, kaip Seimas elgiasi, kai nusprendžia suteikti arba nesuteikti valstybės pripažinimą netradicinei religinei bendrijai“, – BNS sakė Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius.

Pagal Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo pataisas, jeigu Seimas atsisakys suteikti valstybės pripažinimą kuriai nors netradicinei religinei bendrijai, jis privalės parengti atitinkamą nutarimo projektą.

Numatyta, kad tame nutarime turės būti nurodytas pagrindas ir motyvai, kodėl religinė bendrija neturi atramos visuomenėje, jos mokymas ar apeigos prieštarauja įstatymams ar dorai.

Anot projekto, Seimui priėmus nutarimą atsisakyti suteikti valstybės pripažinimą religinei bendrijai, ji pakartotinai į Seimą gali kreiptis ne anksčiau kaip po dvejų metų.

„Dabar tik buvo galima priimti nutarimą dėl pripažinimo, o jeigu apsisprendžia nesuteikti, tai nieko iš to nebūna“, – aiškino T.V.Raskevičius.

Anot jo, Seimo nutarimas dėl atsisakymo suteikti valstybės pripažinimą reikalingas, kad religinė bendrija galėtų naudotis teisinės gynybos priemonėmis ir skųsti tą sprendimą teismui.

Seime priėmimo stadiją pasiekusios Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo pataisos numato, kad gavęs Teisingumo ministerijos išvadą valstybės pripažinimo klausimą Seimas išsprendžia per tris mėnesius priimdamas nutarimą.

Taisyti religinių bendrijų pripažinimo tvarką prireikė po to, kai Seimas nepriėmė nutarimo suteikti valstybės pripažinimą senovės baltų religinei bendruomenei „Romuva“, ši pasiskundė Europos Žmogaus Teisių Teismui ir bylą laimėjo.

Pagal įstatymą, netradicinės religinės bendrijos gali būti valstybės pripažintos kaip Lietuvos istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalis, jeigu turi visuomenės palaikymą, o jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymams ir dorai.

Valstybės pripažinimas reiškia, kad valstybė palaiko religinių bendrijų dvasinį, kultūrinį ir socialinį palikimą.

Į Seimą su prašymu dėl pripažinimo galima kreiptis praėjus ne mažiau kaip 25 metams nuo pirminio šios bendrijos įregistravimo Lietuvoje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“