„Dažniausiai žmonės nukenčia nuo sukčių, kurie pinigus išvilioja naudodamiesi anoniminėmis mobiliojo ryšio kortelėmis. Šios kortelės yra lengvai prieinamos, nebrangios, o prekyba jomis visiškai nekontroliuojama. Daugelyje Europos šalių mobiliojo telefono SIM kortelės su telefono numeriu parduodamos tik pateikus asmens dokumentą, užregistruojant pirkėją, tad kiekvienu atveju tiriant sukčiavimo bylą pareigūnai lengvai nustato kas nusipirko SIM kortelę. O tai, siekiant „apsunkinti gyvenimą“ telefoniniams sukčiams ir apsaugoti pažeidžiamiausius socialinius sluoksnius, yra labai svarbu“, – sakė E.Jurkevičius.
Policijos pateiktais duomenimis, telefoniniai sukčiai dažniausiai naudojasi prekybos centrų organizuojamomis akcijomis, jų gimtadieniais ar atidarymais. Trumposios SMS žinutės apie laimėtus mobiliuosius telefonus, brangius plazminius televizorius, piniginius prizus ar netgi prabangias keliones daugelio jau nebestebina. Tačiau smarkiai daugėja telefoninių sukčiavimų ir pagal naujus scenarijus. Besibaigiant pajamų ir turto deklaravimui, mokesčių inspektoriais apsimetę sukčiai bandė išgauti gyventojų asmens ir bankų sąskaitų duomenis. O pareigūnais ar banko darbuotojais prisistatę nusikaltėliai jau sugebėjo apgauti patiklius žmones ir pasipelnyti iš banko „Snoras“ skandalo.
„Judriojo ryšio telefonijos vartotojų, kurie naudojasi išankstinio mokėjimo paslaugomis, skaičius ES valstybėse narėse skiriasi. Šešios valstybės narės (Danija, Ispanija, Italija, Graikija, Slovakija ir Bulgarija) jau prieš keletą metų ėmėsi priemonių, pagal kurias reikalaujama registruoti išankstinio mokėjimo SIM korteles. Kitos valstybės narės (Lenkija, Kipras, Lietuva ir kt.) pritaria ES lygmens priemonei, kuria nustatoma išankstinio mokėjimo paslaugų naudotojų tapatybės privaloma registracija“, – sakė E.Jurkevičius.
Pasak politiko, panaši taktika Lietuvoje jau sėkmingai taikoma įrengiant interneto prieigą. Kiekvienam kompiuteriui yra suteikiamas IP adresas, tad prireikus galima lengvai nustatyti, kas yra savininkas kompiuterio, iš kurio paskleista melaginga, įžeidžianti informacija ar atliktos kitos nusikalstamos veikos.
„Nors valstybinių įstaigų, bankų ir policijos atstovai dažnai ragina žmones nebūti patikliais, faktai rodo, kad kintančios apgavystės formos tampa vis agresyvesnės. Teisėsaugos sistema turi žinoti, kaip kinta technologijos, naudojamos nusikaltimams daryti ar kurstyti. Duomenų saugojimas yra viena iš baudžiamojo tyrimo priemonių, kurias naudodamos teisėsaugos institucijos gali praktiškai ir ekonomiškai spręsti dabartines nusikalstamumo problemas. Todėl paprašiau atsakingų institucijų atsižvelgti į ES valstybių narių praktiką ir imtis veiksmingų prevencinių priemonių kovai su telefoniniais sukčiais“, – sakė E.Jurkevičius.
