Tokią Paramos mirties atveju įstatymo pataisą siūlo parlamentarė Vida Marija Čigriejienė – pakeitimas užregistruotas Seime.
Dabar laidojančiam asmeniui tokia pašalpa pervedama per banką arba išmokama grynaisiais pašte, savivaldybėje arba seniūnijoje, ir jis šiais pinigais gali disponuoti kaip nori.
Seimo Teisės departamentas sako, kad V.M.Čigriejienės siūlymas ribos laidojančio asmens teisę pasirinkti, kokiu būdu palaidoti artimą žmogų: „Ne visi laidojantys asmenys naudojasi laidojimo ar kremavimo įmonių paslaugomis, o patys organizuoja mirusio asmens laidojimą – šarvoja mirusįjį namie, patys perka arba jau turi šarvojimo rūbus, patys rūpinasi maistu ir kitais būtinais dalykais.“
Seimo teisininkų išvadoje taip pat akcentuojama, kad laidojančio ar mirusio asmens religiniai ar etiniai įsitikinimai gali būti prieštaraujantys pataisa siūlomai tvarkai.
V.M.Čigriejienė sako, kad nauja tvarka leis išskaidrinti laidojimo verslą ir į biudžetą surinkti daugiau pajamų. „Svarbu, kad tie pinigai nenueitų kažkam (verslui – grynais – BNS). Firmos suinteresuotos, o jeigu viskas bus dokumentuota, bus skaidru. Tai biudžetiniai pinigai, o paskui tos įmonės taigi moka mokesčius, todėl iš dalies tie pinigai per mokesčius grįš į biudžetą“, – BNS teigė ji.
Tačiau savivaldybių specialistai, kurie rūpinasi tokių pašalpų mokėjimu, sako, kad pataisos „ne žmogaus naudai“ ir nesprendžia tų problemų, kurias kelia ir gyventojai, mato patys pašalpas skiriantys specialistai.
Vilniaus savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus vedėja Ieva Paberžienė BNS tikino, kad Seimo narės pataisos iš esmės pakeičia šių pašalpų mokėjimo principą. „Nebelieka pasirinkimo, kaip laidoti žmogų“, – teigė ji.
Pasak I.Paberžienės, labiausiai nukentėtų nedidelių vietovių gyventojai, kurie patys, be įmonių pagalbos laidoja artimus žmones. „Pagal tokį pasiūlymą visa tai atimta iš žmogaus būtų“, – komentuoja ji.
V.M.Čigriejienė sako, kad pataisos vainikų verslo nesužlugdys ir nesukels sunkumų laidotuves organizuoti savo jėgomis, be firmos pagalbos.
„Palaidos puikiausiai. Karstą vistiek perkasi kažkokioje ritualinių paslaugų parduotuvėje ir gauna sąskaitas. Žiemą duobės iškasimas kainuoja labai brangiai – gal net visą šitą pašalpą“, – aiškino parlamentarė.
I.Paberžienė apgailestauja, kad dėl naujos tvarkos nebuvo jokių diskusijų: „Tokį projektą turėtų teikti savivaldybės po diskusijų“.
Seimo Teisės departamentas sako, kad V.M.Čigriejienės siūlymas ribos laidojančio asmens teisę pasirinkti, kokiu būdu palaidoti artimą žmogų.
Kauno savivaldybės Socialinės paramos skyrius vedėja Ana Sudžiuvienė BNS tikino, kad dabartinė laidojimo pašalpos mokėjimo tvarka yra gera, jos keisti nereikia, ir teigė nežinanti nė vieno atvejo, kad ši pašalpa būtų panaudota ne pagal paskirtį. „Kauno mieste per pastaruosius šešerius metus, kai mūsų skyrius moka tas išmokas, tokio nebuvo užfiksuota atvejo, kad būtų gautas nusiskundimas, kad ta vienkartinė mirties pašalpa būtų panaudota ne pagal paskirtį“, – teigė ji.
Vilniaus Socialinių išmokų skyriuje informavo, kad tokie atvejai labai reti – juos galima suskaičiuoti ant rankos pirštų.
„Pernai buvo vienas signalas, pašalpa paimta, o mirusysis nepalaidotas. Bet mes teismo keliu lėšas susigrąžinome“, – teigė I.Paberžienė.
Pasak A.Sudžiuvienės, jau dabar maždaug pusę šių pašalpų patenka tiesiai laidojimo paslaugas teikiančioms įmonėms: „Laidojantys gyventojai sutinka, kad tos įmonės pasiimtų laidojimo pašalpas – su jomis sudaro sutartis ir mes pinigus joms pervedame“.
I.Paberžienės skaičiavimais, Vilniuje dauguma mirusiuosius laidojančių artimųjų nori, kad pašalpos būtų išmokamos ne jiems o laidojimo paslaugų įmonėms.
„Pernai Vilniaus mieste dėl laidojimo pašalpų gavimo buvo apie 6 tūkst. kreipimųsį ir didžioji jų dalis – kai kreipiasi įmonė, sudariusi sutartį su žmogumi“, – aiškino ji.
Kauno savivaldybės Socialinės paramos skyrius vedėja teigia nematanti naudos iš Seimo narės pataisos: „Čia ne ta sritis, kur reikia taip viską sugriežtinti. Tai yra žmogaus pasirinkimas – pirkti paslaugas iš įmonių ar patiems laidotis.“
I.Paberžienė sako, kad laidojimų pašalpų ateinantys žmonės skundžiasi ne esama jų išmokėjimo tvarka, o dydžiu: „Ta suma yra maža (304 eurai – BNS). Vilniaus mieste nepakanka šios sumos, kad palaidotų žmogų.“
Ji taip pat siūlo ieškoti išeičių, kaip greičiau paskirti laidojimo pašalpą tais atvejais, kai mirusysis nėra deklaravęs gyvenamosios vietos.
V.M.Čigriejienė taip pat sako, kad galiojanti laidojimo pašalpų mokėjimo tvarka skatina šešėlį.
„Pavyzdžiui, laidojantis asmuo, gavęs laidojimo išmoką grynaisiais pinigais, neoficialiai (be jokių mokėjimo dokumentų) gali sudaryti žodinį susitarimą su fiziniu ar juridiniu asmeniu išvežti žmogaus palaikus į užsienį ir, tokiu atveju, nemokami jokie mokesčiai, neoficialaus laidojimo paslaugų teikėjo veikla paprastai yra nelegali, kyla etinių klausimų, tai gali turėti pasekmių ikiteisminio tyrimo eigai ir panašiai“, – sako parlamentarė.
V.M.Čigriejienė taip pat siūlo laidojimo pašalpai nustatyti 8 bazinių socialinių išmokų (BSI) dydžio arba 304 eurų lubas, o sugebėjus žmogų palaidoti pigiau negu už 304 eurus, laidotuvių organizatoriams skirti mažesnę laidojimo pašalpą.
Seimo narė nuo kitų metų siūlo nustatyti, kad valstybės laidojančiam žmogui skiriama laidotuvių kompensacija negalėtų būti didesnės kaip 8 BSI. Dabar laidojimo pašalpa yra 8 BSI (1 BSI – 38 eurai).
V.M.Čigriejienė siūlo nustatyti, kad valstybė galėtų kompensuoti išlaidas, patirtas dėl žmogaus laidojimo, kremavimo, balzamavimo, palaikų vežimo ir kitas ritualines paslaugas, apie kurių suteikimą būtų pateiktos sąskaitos.
2015 metais šalyje buvo paskirta daugiau kaip 42 tūkst. laidojimo pašalpų.
