Inicijuojamiems Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimų ir papildymų projektams – žalia šviesa.
Pritarus projektams po pateikimo, toliau jie bus svarstomi Seimo komitetuose. Preliminari projektų svarstymo Seimo posėdyje data – gegužės 21-oji.
Įstatymas – įrankis ar ginklas
Kol parlamentarai dar tik gilinasi į kolegių teikiamas įstatymo pataisas, jos jau susilaukia atgarsio visuomenėje. Keliamas klausimas, ar protinga į vaiko teisių apsaugos problemas įtraukti policijos pareigūnus, užkraunant jiems papildomą funkciją ne tik paimti vaikus iš savo valdžia piktnaudžiaujančių tėvų, bet ir pasirūpinti saugiu nepilnamečių įkurdinimu šeimynose. Būtent apie tai savo pataisose kalba R.Šalaševičiūtė.
„Mūsų organizacija pasisako kategoriškai prieš policijos įsikišimą: nemanome, kad vaikams sveika bendrauti su griežtomis struktūromis. Vaikas, iš namų paimamas policijos pareigūnų, patirtų didžiulį stresą. Tai jį traumuotų. Policija neturi kompetentingų specialistų, kurie galėtų užtikrinti, kad vaikas būtų ne tik saugus, bet ir ramus“, – įsitikinusi Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio valdybos narė Rasa Paulavičienė.
Vaikas, iš namų paimamas policijos pareigūnų, patirtų didžiulį stresą. Tai jį traumuotų.
Ji atkreipė dėmesį, kad įstatymų pakeitimai, ypač kalbant apie vaikus, turėtų būti visiškai išdiskutuoti, išgryninti ir pateikti ne stichiškai, bet su visu poįstatyminių aktų paketu.
„Jaučiu grėsmę, kad vėl priimsime pliką įstatymo pataisą be sisteminių pokyčių, be papildomo finansavimo profesionalams ir jų ugdymui: vaiko paėmimas iš šeimos nėra tas pats, kas girto vyro išvedimas iš namų. Tai – labai sudėtingas ir atsakingas veiksmas. Todėl pataisose turėtų būti numatyti konkretūs įpareigojimai konkrečioms institucijoms – kokios jų funkcijos, galios, teisės ir prievolės, koks finansavimas skiriamas viso to įgyvendinimui realybėje“, – svarstė R.Paulavičienė.
Ji metaforiškai palygino, kad įstatymas gali būti tarsi peilis – ir dešrai pjauti, ir žmogui nudurti: „Būtina vieša diskusija, ką reikia keisti sistemoje, kad įstatymas nevirstų peiliu žudiku. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas tapo geru pavyzdžiu, kai sukuriamas įstatymas, kuris, logiškai mąstant ir vertybiškai žiūrint, yra reikšmingas, tačiau neveikia, nes nesukurti poįstatyminiai aktai, neskiriama papildomai lėšų, kad sistema veiktų kokybiškai. Vaikų išlaikymo fondas – dar vienas toks pavyzdys: nesukurtas modelis, kaip tą alimentų nemokantį tėvą padaryti įsipareigojusiu valstybei ir savo vaikui.“
Baiminasi vaikų konfiskacijos
Socialiniame tinkle „Facebook“ šiomis dienomis susibūrė grupė „Neleisime valdžiai grobti mūsų vaikų“.
Viena iš grupės iniciatorių Milda Bartašiūnaitė neabejoja, kad Seimo narių siūlomos pataisos neturi nieko bendra su vaiko teisių apsauga.
 |
| Luko Balandžio nuotr. /Milda Bartašiūnaitė |
„Po gražiai išdėstytais žodžiais, kad vaikams bus saugiau gyventi, bandoma prastumti įstatymą, kuris tarnaus šeimos instituto ardymui, žmogaus teisių pažeidimams ir visuomenės zombinimui. Policija, gavusi pranešimą, kad esą šeimoje pažeidžiamos vaiko teisės, jį skubos tvarka konfiskuos ir apgyvendins šeimynoje ar vaiko socialinės globos įstaigoje, galinčioje priimti vaiką bet kuriuo paros metu. Ką tai reiškia? Tai, kad tėvai po to turės įrodinėti, jog jie nekalti, kovoti dėl savo vaikų, kuriems tuo metu jau bus rengiami įvaikinimo arba pardavimo dokumentai, kaip vyksta Skandinavijoje, Airijoje ar Didžiojoje Britanijoje“, – įtariai įstatymo pataisas vertino M.Bartašiūnaitė.
Bandoma prastumti įstatymą, kuris tarnaus šeimos instituto ardymui, žmogaus teisių pažeidimams ir visuomenės zombinimui.
Tokius jos svarstymus parlamentarė R.Šalaševičiūtė pavadino kliedesiais. „Žmonės, kurie gali teigti, kad priėmus mano siūlomas pataisas vaikai bus nusavinami, atiduodami, įvaikinami ar išvežami, yra visiškai nesusipažinę su šalyje jau galiojančia teisine baze, kuri būtent šiandien sudaro galimybių piktnaudžiauti vaiko interesais“, – pabrėžė R.Šalaševičiūtė.
Pataisas rengė be policijos žinios
R.Šalaševičiūtė atkreipė dėmesį, kad jos pataisomis siekiama įteisinti tai, kas faktiškai jau vyksta: „Niekas nekeičia Civilinio kodekso ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo: vaikas ir dabar paimamas iš šeimos tada, kai kyla pavojus jo sveikatai ar gyvybei. Kai socialinių darbuotojų darbo laikas jau būna pasibaigęs, o policija gauna pranešimą, kad namuose smurtaujama ar girtaujama, pareigūnai ir dabar vaiko nepalieka tokioje aplinkoje: jis arba perduodamas giminaičiams, arba kaimynams, kuriais galima pasitikėti, arba paimamas ir apgyvendinamas laikinoje globos grupėje. Mano pataisos sukonkretina veiksmus, kas ir ką turi atlikti. Tai yra teisės aktų suderinamumas.“
Generalinio policijos komisaro pavaduotojas Renatas Požėla pripažino, kad policija ir dabar reaguoja į smurto atvejus šeimoje ir užtikrina vaikų paėmimą iš nesaugios aplinkos. Tačiau R.Šalaševičiūtės pataisose pareigūnas įžiūri papildomų funkcijų užkrovimą ant policijos pečių.
„Apie iš šeimos paimtą nepilnametį mes iškart informuojame vaiko teisių specialistus ir vaiką perduodame jiems. Toks modelis, mūsų nuomone, ir yra teisingas. Tačiau naktį, kai vaiko teisių specialistai nedirba, kyla problemų – vaikus mums tenka pasiimti į komisariatą, tačiau ar ten jiems vieta?“ – retoriškai klausė R.Požėla ir nusistebėjo, kad policijos pareigūnais nebuvo įtraukti į pataisų rengimo procesą.
Pareigų daugėja, pinigų – ne
R.Požėlos įsitikinimu, priėmus R.Šalaševičiūtės siūlomas pataisas, policija patektų į keblią situaciją
 |
| Policijos departamento nuotr./Renatas Požėla |
„Įsivaizduokite, kad rajone mes turime tik vieną budintį ekipažą. Tai ką, jis susikrauna vaikus ir su jais važiuoja į kitą iškvietimą? Su vaikais turi dirbti reikiamą kvalifikaciją turintys vaiko teisių specialistai. Jei kokiu nors teisės aktu policijai siekiama pavesti vykdyti naujas funkcijas, tai turėtų būti pagrįsta ir finansais veiklai bei darbuotojų mokymams. Dabar vykdyti papildomų funkcijų iš esamo biudžeto neturime jokių galimybių“, – užtikrino R.Požėla.
R.Šalaševičūtė teikiamomis pataisomis siekia nustatyti, kad paėmus vaiką iš šeimos ne vėliau kaip per 3 darbo dienas turi būti kreipiamasi į teismą dėl leidimo nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą). Tokiu būdu teismas esą revizuos vaiko atskyrimo nuo tėvų teisėtumą ir pagrįstumą, sumažės piktnaudžiavimo ar aplaidumo, paimant vaiką iš tėvų ar kitų teisėtų atstovų, tikimybė.
Auklėjimas? O gal jau smurtas?
Kalbant apie Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, ne mažiau nuogąstavimų visuomenėje kelia ir O.Valiukevičiūtės siūlomas smurto prieš vaiką apibrėžimas. Bijoma, kad tėvai liks beteisiai, girdi, bet koks griežtesnis atžalos sudrausminimas ar piktesnis žodis gali būti traktuojamas ne kaip auklėjimo priemonė, o kaip psichologinė prievarta.
 |
| Viganto Ovadnevo nuotr./Ona Valiukevičiūtė |
Visos seksualinės, fizinės, psichologinės ir emocinės prievartos, vaiko žeminimo ir išnaudojimo, vaiko priežiūros stokos arba aplaidumo formos, sukeliančios pavojų gyvybei, faktinę ar potencialią žalą vaiko sveikatai, išlikimui, vystymuisi ar orumui, taip pat fizinės bausmės – visa tai O.Valiukevičiūtė nori aprėpti viena sąvoka „smurtas prieš vaiką“.
Todėl svarstoma, ar tėvai netaps įstatymo įkaitai, kai net dėl menko pabarimo vaikai galės juos apskųsti vaiko teisių sargams.
„Oponentai manęs dažnai klausia, ką reikės daryti, jei norėdami pamokyti tėvus juos be jokio pagrindo ims skųsti vaikai? Bet juk tam yra tarnybos, kuriose dirba teisinį išsilavinimą turintys specialistai: jie iškart matys, kur yra tikrovės neatitinkantys kaprizai, o kur teisybė. Tam yra psichologai, priemonės“, – aiškino O.Valiukevičiūtė.
Tik pajudini visuomenę ir išnyra ją apnikę skauduliai. Labai gaila, kad mes neįsivaizduojame auklėjimo be diržo.
R.Šalaševičiūtė priminė, kad dėl patiriamo smurto į teritorinius vaiko teisių apsaugos skyrius ar socialinius darbuotojus nepilnamečiai gali kreiptis ir dabar. Ar jai einant vaiko teisių apsaugos kontrolierės pareigas būta atvejų, kai vaikų skundai nepasitvirtino?
„Visko pasitaiko. Yra buvę, kad mergaitė savo patėvį apskundė dėl seksualinio išnaudojimo, tačiau atlikus tyrimą ši informacija nepasitvirtino. Būna, kad sutuoktiniams skiriantis seneliai nori apjuodinti tėvą, kuriam nustatyta vaikų globa. Tačiau matyti, kur skundai pagrįsti, o kur – sąskaitų suvedinėjimas“, – tikino R.Šalaševičiūtė ir pabrėžė, kad asmenims nuo 16 metų už šmeižtą tenka atsakyti pagal įstatymus.
Būgštavimus, kad vaiko teisų gynėjai iškart puls atskirti vaikus nuo tėvų, Seimo narė O.Valiukevičiūtė vadina marazmu: „Kaip mes nepasitikime tarnybomis – tik pajudini visuomenę ir išnyra ją apnikę skauduliai. Labai gaila, kad mes neįsivaizduojame auklėjimo be diržo.“
