Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2011 08 24

Parlamentarų butuose Seimo viešbutyje bus įrengti skaitikliai

Kilus klausimų dėl parlamentarų Seimo viešbutyje Vilniuje sunaudojamo vandens ir elektros kiekio, Seimo valdyba nurodė kanceliarijai visuose butuose įrengti apskaitos skaitiklius.
Seimo viešbutis
Seimo pirmininkė Irena Degutienė trečiadienį žurnalistams sakė esanti būtent už nuompinigių mokėjimą, o ne Seimo viešbučio išlaikymą. / „Scanpix“ nuotr.

Parlamento vadovybė teigia, kad tokiu būdu bus patvirtinti arba paneigti svarstymai, esą Seimo nariai, patys nemokėdami už komunalines paslaugas, švaisto ir elektrą, ir vandenį.

Seimo vicepirmininkės Virginijos Baltraitienės teigimu, šiuo metu viešbutyje sostinės centre gyvena 55 parlamentarai su šeimomis – iš viso 142 žmonės.

Kanceliarija suskaičiavo, kad per mėnesį vidutiniškai vieno jų buto išlaikymas kainuoja per 700 litų. Į šią sumą įeina apmokėjimas už šildymą, elektros energiją, vandenį, liftą, komunalines paslaugas.

Anot V.Baltraitienės, ši suma nėra itin didelė, panašiai tiek už savo būstus moka dauguma vilniečių.

Kanceliarija suskaičiavo, kad per mėnesį vidutiniškai vieno jų buto išlaikymas kainuoja per 700 litų. Į šią sumą įeina apmokėjimas už šildymą, elektros energiją, vandenį, liftą, komunalines paslaugas.

Pagal Seimo narių pateiktas deklaracijas, vidutiniškai viename bute gyvena beveik trys asmenys.

„Yra šeimų, kurios deklaravę, kad gyvena ir šeši, tai Astos Baukutės šeima. Kitur yra po keturis ar po tris gyventojus“, – vardijo V.Baltraitienė.

Seimo kancleris Jonas Milerius pripažino, kad netikrinama, kiek realiai žmonių gyvena bute. Vadovaujamasi kadencijos pradžioje pateikta informacija.

Vicepirmininkės nuomone, Seimo narių butuose įrengti skaitikliai turėtų drausminti ir parlamentarus. Be to, jie patys pamatys, kiek sunaudoja išteklių.

„Aš pati dabar nežinau, kiek sunaudoju vandens“, – trečiadienį žurnalistams sakė viešbutyje gyvenanti politikė.

Seimo kanclerio duomenimis, skaitiklių trūksta būtent tuose butuose, kur gyvena Seimo nariai. Jo teigimu, ten, kur įsikūrę kanceliarijos darbuotojai, skaitikliai yra, nes jie patys moka už komunalines paslaugas.

Rugpjūčio pradžioje „Lietuvos ryto“ televizija pranešė, kad Seimo viešbutyje gyvenantys Seimo nariai vidutiniškai per mėnesį išnaudoja po 11 kubinių metrų vandens, o elektros energijos suvartoja už 200 litų.

Pasak reportažo, 2010 metais Seimo nariai elektros, vandens ir šilumos išnaudojo už daugiau nei 350 tūkst. litų. Šiemet išlaidos už šias paslaugas jau viršija 180 tūkst. litų.

V.Baltraitienė pabrėžė, kad minėti duomenys paskaičiuoti butui, o ne vienam žmogui. Pagal kanceliarijos pateiktą medžiagą, parlamentaras ir jo šeimos nariai per mėnesį sunaudoja po du kubus šalto ir karšto vandens.

Parlamente įregistruotas siūlymas atsisakyti viešbučių ir parlamentarams mokėti nuompinigius.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė trečiadienį žurnalistams sakė esanti būtent už nuompinigių mokėjimą, o ne Seimo viešbučio išlaikymą.

„Mano manymu, turi būti lėšos skirtos buto nuomai. Tai yra kažkokia bazinė kaina, vidutinė rinkos kaina. Jeigu nori ir turi pinigų, gali nuomotis didesnį plotą, skirtumą pats susimokėsi. Tai būtų civilizuota ir normalu, nereikėtų sukti galvos, kaip išlaikyti Seimo viešbutį, kaip padaryti jame remontą ir panašiai“, – sakė I.Degutienė.

Pagal Seimo statutą, Seimo nario įgaliojimų laikotarpiu jam suteikiama gyvenamoji patalpa Seimo viešbutyje gyventi kartu su šeimos nariais, jeigu Seimo narys to pageidauja. Pirmąja eile gyvenamoji patalpa Seimo viešbutyje suteikiama Seimo nariui, neturinčiam ir per pastaruosius penkerius metus iki prašymo pateikimo dienos nuosavybės teise neturėjusiam gyvenamosios patalpos Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir ne toliau kaip 25 km nuo Vilniaus miesto savivaldybės administracinės ribos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos