Parlamente – bandymas liberalizuoti įmonių pavadinimų registravimą

Po pateikimo šią savaitę pritarta įstatymų pataisų projektams, kad komisija galėtų tik patarti registruojant bendrovių, organizacijų pavadinimus.

Be to, pavadinimuose būtų galima laisviau naudoti ir skaitmenis.

Už tokius grupės opozicijos atstovų siūlymus buvo 44 Seimo nariai, prieš – 17, 24 susilaikė. Toliau projektus svarstys Seimo komitetai.

„Tu­ri­me la­bai keis­tą si­tu­a­ci­ją, kai įmo­nių pa­va­di­ni­mai ne­ga­li bū­ti, sa­ky­ki­me taip, su­da­ry­ti iš reikš­mę ne­su­da­ran­čių sim­bo­lių ar skait­me­nų ir pa­na­šiai. La­bai sun­ku pa­aiš­kin­ti, ko­kią pras­mę tu­ri toks, ma­no gal­va, per­tek­li­nis drau­di­mas ar­ba re­gu­lia­vi­mas“, – sakė projektus pateikęs opozicinės Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas.

Anot jo, taip pat nenormalu, kai Vals­ty­bi­nė lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­ja (VLKK) turi ga­li­my­bę reikalauti, kad būtų keičiamas jau registruotas pavadinimas.

„Ki­taip ta­riant, įmo­nė, už­re­gist­ravu­si pa­va­di­ni­mą, ga­li gau­ti VLKK nu­ro­dy­mą su gra­si­ni­mu skir­ti bau­dą ir įpa­rei­go­ji­mą per­re­gist­ruo­ti pa­va­di­ni­mą. Tie­są pa­sa­kius, tai at­ve­da į kai ku­rias la­bai įdo­mias ir ku­rio­ziš­kas si­tua­ci­jas“, – tvirtino G.Paluckas.

„Yra to­kių si­tu­a­ci­jų, kai pre­kės žen­klas ir pa­va­di­ni­mas ne vi­sai ati­tin­ka, pa­vyz­džiui, lie­tu­vių kal­bos gra­ma­ti­ką. Sa­ky­ki­me, vie­nas iš to­kių pre­kės žen­klų yra „Čiau Braš­ke“. Už­re­gist­ruo­tas įmo­nės pa­va­di­ni­mas, yra pre­kės žen­klas. Po po­ros mė­ne­sių veik­los gau­na pra­ne­ši­mą iš VLKK: „Pa­keis­ki­te sa­vo pa­va­di­ni­mą, nes pa­mir­šo­te pa­dė­ti kab­le­lį“, – tvirtino jis.

Pagal projektą, siūloma at­si­sa­ky­ti privalomos VLKK kontrolės, tai yra norima iš Valstybinės kalbos įstatymo išbraukti nuostatą, kad visų Lietuvoje veikiančių įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimai daromi laikantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų. Priėmus pataisą, liktų reikalavimas laikytis lietuvių kalbos normų, o VLKK būtų suteikta teisė teikti patarimus ir pagalbą.

Taip pat siūloma taisyti Civilinį kodeksą, kad juridinio asmens pavadinimas galėtų būti „sudarytas iš raidžių, kurios negali būti suprantamos kaip žodžiai, ir skaitmenų arba jų derinių“. Norima išbraukti galiojančią nuostatą, kad tokie pavadinimai leidžiami tik tuomet, kai jie yra nusistovėję visuomenėje.

Dalis parlamentarų teigė, kad šios pataisos kelia grėsmę lietuvių kalbai.

„Žvel­giant į jū­sų pa­siū­ly­mą, man su­si­da­ro įspū­dis, kad jums vi­siš­kai ne­svar­bi lie­tu­vių kal­ba kaip vals­ty­bės… ne­svar­bi kaip sta­tu­sas, lie­tu­vių vals­ty­bi­nės kal­bos sta­tu­sas“, – teigė „valstietė“ Asta Kubilienė.

Jos kolega Stasys Tumėnas tvirtino, kad VLKK nėra represinė struktūra, ji saugo įstatymus ir kalbą.

„Ar jūs skai­tė­te Tei­sės de­par­ta­men­to iš­va­dą, kur la­bai aiš­kiai pa­sa­ky­ta, kad jei­gu bū­tų pri­im­tos jū­sų siū­lo­mos pa­tai­sos, iš es­mės Val­s­ty­bi­nės lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­jos vaid­muo bū­tų, na, de­kla­ra­ty­vus, taip ir pa­ra­šy­ta. Ko­mi­si­ja, ku­ri pri­žiū­ri lie­tu­vių kal­bos tai­syk­les, nor­mas, kodifikuo­ja, bū­tų pa­stum­ta į pa­ša­lę. Jūs jau ne­įsi­žeis­ki­te, bet čia man pa­na­šu į to­kį, na, provin­cia­lų, at­vy­ku­sių į Vil­nių, no­rą ką nors pa­da­ry­ti man­driau“, – kalbėjo konservatorius Audronius Ažubalis.

G.Paluckas savo ruožtu sakė, kad pataisos ne­ke­lia jo­kios grės­mės lie­tu­vių kal­bos sta­tu­sui ir ne­ro­do ne­pa­gar­bos ša­lies Kon­sti­tu­ci­jai.

„Ger­bia­mi ko­le­gos, sa­kau nuo­šir­džiai, net ne­si­ti­kė­jau, kad šian­dien mes dis­ku­tuo­si­me apie ne­pa­gar­bą Kon­sti­tu­ci­jai ar­ba lie­tu­vių kal­bos li­ki­mą, kai kal­ba­me apie įmo­nės pa­va­di­ni­mus, ku­rie yra sie­ja­mi su pre­kės žen­klu, ku­rie pla­čio­je apy­var­to­je yra var­to­ja­mi net­gi ma­žiau ne­gu au­to­mo­bi­lių nu­me­riai, kur ga­li­ma nau­do­ti ir skai­čių, ir rai­džių rin­ki­nius, ku­riuos mes ma­to­me gat­vė­se kiek­vie­ną die­ną“, – teigė jis.