„Noriu atkreipti dėmesį dėl ypatingos svarbos ir poreikio reglamentuoti Lietuvoje psichologų veiklą. Daugelis, kurie dirba ne pirmą kadenciją Seime, žino, kad šitie projektai buvo parengti 2003 metais, 2008 metais ir Seimo narių teikiami svarstyti, tačiau jie būdavo nesvarstomi, nes tarp pačių psichologų, kurių buvo dvi asociacijos, buvo nesutarimų ir projektai neišvydo dienos šviesos kaip įstatymai“, – pristatydama darbo grupės parengtą projektą sakė Seimo narė socialdemokratė Rimantė Šalaševičiūtė.
Seimo valdybos sudaryta darbo grupė dvejus metus rengė Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektą.
Pagal jį, psichologu būtų laikomas asmuo, turintis universitetinius psichologijos bakalauro ir psichologijos magistro kvalifikacinius laipsnius arba penkerių metų nuosekliųjų universitetinių studijų psichologo diplomą, arba tam prilygintą aukštojo mokslo išsilavinimą, arba Lietuvoje pripažintą užsienyje įgytą išsilavinimą.
Projekte siūloma numatyti, kad psichologo praktinė veikla yra licencijuojama. Licencijas išduotų, atsisakytų jas išduoti ar jų galiojimą galėtų sustabdyti Lietuvos psichologų sąjunga. Licencija būtų išduodama neterminuotam laikui.
Prarasti ją grėstų pateikus suklastotus dokumentus, padarius psichologo praktinės veiklos klaidą, įsiteisėjus teismo draudimui verstis psichologo praktika. Licencijos negautų asmuo, sergantis trukdančiomis vykdyti psichologo praktinę veiklą ligomis. Jų sąrašą sudarytų Vyriausybės įgaliota institucija.
Įstatymo projekte psichologų praktinė veikla skirstoma į keturis sritis: klinikinę ir sveikatos psichologiją, darbo ir organizacinę psichologiją, edukacinę ir mokyklų psichologiją bei bendruomenės psichologiją.
Pasak R.Šalaševičiūtės, šiuo metu teisės aktai reglamentuoja tik ugdymo psichologų ir klinikinių psichologų darbą, tačiau visiškai nėra bendruomenių psichologų.
„Tai būtų psichologai, kurie galėtų padėti šeimoms, vaikams krizių atveju šeimose“, – sakė ji.
Įstatymo projektą kritikavusi Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė „darbietė“ Dangutė Mikutienė tvirtino, kad jo tekstas – nenuoseklus, neišbaigtas, fragmentiškas, nesuderintas su kitais teisės aktais.
Pasak R.Šalaševičiūtės, psichologų stygius mokyklose labiau susijęs su finansavimo trūkumu.
Konservatorius Sergejus Jovaiša vylėsi, kad Psichologų praktinės veiklos įstatymas leistų mokyklose užtikrinti šių specialistų poreikį.
„Teko lankytis ne vienoje mokykloje ir ten arba yra psichologas, dirbantis pusę etato, arba jo visai nėra“ – tvirtino jis.
Pasak R.Šalaševičiūtės, psichologų stygius mokyklose labiau susijęs su finansavimo trūkumu.
„Problema ta, kad psichologai mokyklose yra finansuojami iš mokinio krepšelio ir mokyklos administracija pati nusprendžia, ko mokyklai labiau reikia, ar logopedų, ar specialiųjų pedagogų, ar psichologų, ar socialinių pedagogų. Ten, kur mokyklų vadovų požiūris yra teisingas, yra psichologai ir dirba turėdami visą etatą“, – kalbėjo R.Šalaševičiūtė.
Minėtam projektui Seimas šią savaitę pritarė po pateikimo, toliau jį svarstys Seimo komitetai.
