Susitarime numatyta ne vėliau kaip iki 2030 metų finansavimą gynybai padidinti iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto – puse procentinio punkto daugiau nei dabar.
Dokumente numatoma 2022 metais priimti sprendimus dėl galimybės įvesti visuotinę karo prievolę.
Jį pasirašė valstiečių, konservatorių, liberalų, socialdarbiečių, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovai.
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sakė, kad pasirašytas dokumentas „stiprins mūsų valstybę“ ir „demonstruoja, kad ypatingai svarbiais klausimais pačios svarbiausios politinės partijos gali atrasti sutarimą“.
„Jis (dokumentas – BNS) tobulas niekada nebus, bet jis yra maksimaliai artimas tam, ko mes maksimaliai trokštame“, – ceremonijoje teigė premjeras.
Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis tvirtino, kad, esant poreikiui, gynybos finansavimas augs sparčiau, nei numatyta dokumente.
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis sakė, kad numatomas gynybos finansavimo augimas yra realistinis.
„2 proc. BVP leido šiek tiek kariuomenei atsigauti, (...) 2,5 proc. finansavimas būtų realus atgrasymo ir gynybos pajėgumų vystymas“, – kalbėjo jis.
Nauji punktai
Kai kurios partijos nėra iki galo patenkintos pasirašytu susitarimu, tačiau sako, kad tai yra reikalingas kompromisas.
Pavyzdžiui, konservatoriai teigė, jog dokumente nėra numatytas pakankamas gynybos finansavimo augimas.
„Mes manome iš esmės, kad tai yra geras žingsnis, ypatingai kai tarp pasirašiusiųjų yra partijų, kurios anksčiau išvis nebuvo išreiškusios savo aiškios pozicijos dėl gynybos“, – sakė konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis.
„Tačiau mes šalia to paskelbėme ir savo atskirąją nuomonę, kad jeigu nuo 2020 metų Vyriausybė būtų formuojama kartu su Tėvynės sąjunga, tai gynybos finansavimas būtų ambicingesnis, ir mes tuos siekius, kurie numatyti susitarime, siektume pasiekti iki 2025 metų“, – pridūrė jis.
Gintauto Palucko Socialdemokratų partija susitarimo nepasirašė apskritai, nes nepritaria sparčiam gynybos išlaidų didinimui ir pasisako prieš visuotinį šaukimą.
„Socialdemokratai labai rimtai vertina šalies gynybos ir saugumo klausimus, tačiau mes nesutinkame, kad jie būtų siaurinami iki karinės galios ar kariuomenės gebėjimo priešintis. Mes manome, kad visuomenės valia ir noras priešintis taip pat yra labai svarbūs dalykai, todėl ekonominio augimo vaisiai turėtų būti nukreipti ne tik į karinės galios didinimą, bet ir kitų nacionalinio saugumo grėsmių mažinimui ir darbui su tokiomis problemomis kaip pajamų nelygybė, skurdas, atskirtis ir panašūs dalykai“, – partijų atstovams pasirašius susitarimą, socialdemokratų spaudos konferencijos metu kalbėjo G.Paluckas. Jis taip pat pridūrė, kad „tik trečdalis nacionalinio saugumo strategijoje išdėstytų grėsmių yra karinės“, visos kitos esą yra visuomeninės, socialinės, pilietinės.
„Tvarkos ir teisingumo“ lyderis Remigijus Žemaitaitis pritardamas iniciatyvai pirmadienį dalyvavo ceremonijoje, tačiau dokumento sako nepasirašysiantis iki rugsėjo pabaigos, kol nepristatys jo partijos kongresui.
Lyginant su pirminiu variantu, susitarimas papildytais keliais punktais – į susitarimą įtrauktos nuostatos priimti Tautinių mažumų įstatymą ir parengti Nacionalinę demokratijos apsaugos nuo hibridinių grėsmių strategiją.
G.Landsbergis teigė, jog pastaroji strategija į susitarimą įtraukta konservatorių iniciatyva.
„Hibridinės grėsmės, grėsmės demokratijai, netikros naujienos, rinkimų problemos, kurias sukelia mūsų agresyvūs kaimynai į Rytus. Siekiant jas atremti, reikia turėti bendrą matymą, kaip mes tai atremsime, turime skirti adekvačius pinigus, turėti strategiją, kaip tai padaryti“, – kalbėjo politikas.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis tvirtino besitikintis, kad Tautinių mažumų įstatymas bus priimtas iki 2020 metų.
V.Tomaševskis džiaugėsi, jog partijų susitarime numatyti būdai efektyviai leisti krašto apsaugos sistemai skiriamus pinigus.
„Procentas nėra svarbiausia, kadangi tai yra tik skaičius, tik aritmetika. Svarbiausia, kaip mes šituos pinigus panaudosime“, – sakė europarlamentaras.
Priešinsis „neatsakingoms spekuliacijoms“
Susitarime taip pat numatyta „vieningai siekti nuolatinio ir svaraus JAV ir NATO karinio buvimo regione“.
Partijos taip pat įsipareigojo rasti ilgalaikių sprendimų, leidžiančių Karinėms oro pajėgoms pereiti prie vakarietiškos sraigtasparnių platformos.
Dokumente numatyta bendromis pastangomis priešintis „neatsakingoms spekuliacijoms, priešinančioms gynybos finansavimą su kitomis jautriomis sritimis“.
Naujo susitarimo iniciatoriai sako, kad jis padės užtikrinti nuoseklią gynybos politiką, neatsižvelgiant į rinkimų ciklus ir politinės valdžios pasikeitimus.
Ankstesnis partijų susitarimas dėl gynybos ir saugumo politikos buvo pasirašytas 2014 metais, iškart po Krymo aneksijos.
Svarbiausią jo nuostatą – gynybai skirti 2 proc. BVP – numatoma įgyvendinti šiemet.
