2016 05 05

Parlamentinis tyrimas dėl slaptų pažymų nepajudėjo iš vietos

Valdančiųjų iniciatyva pradėti parlamentinį tyrimą dėl slaptų pažymų naudojimo ketvirtadienį Seime nepajudėjo į priekį. Atmetus visus papildomus siūlymus, ką laikinoji komisija turėtų tirti, nebaigta net Seimo nutarimo projekto svarstymo stadija. Laukiama, kol komisijos iniciatoriai pateiks siūlymą, kiek komisijoje turėtų dirbti parlamentarų.
Seime
Seime / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Seimas anksčiau po pateikimo yra pritaręs daugiau kaip pusės Seimo narių, daugiausia valdančiųjų ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovų, parašais paremtam siūlymui pradėti parlamentinį tyrimą dėl rezonansą sukėlusių slaptų pažymų.

Pagal projektą, komisija turėtų tirti, iš kurių informacijos šaltinių ir kas paskleidė didelį rezonansą sukėlusias žinias – viceministrų „juodąjį sąrašą“ prieš Vyriausybei atiduodant įgaliojimus po prezidento rinkimų, kelią į švietimo ir mokslo ministro postą Seimo vicepirmininkui „darbiečiui“ Vydui Gedvilui užkirtusią pažymą, duomenis apie generalinio prokuroro skyrimo procesą – esą tam įtaką bandė daryti politikai, vienai Seimo atmestų kandidačių teisėjai Editai Dambrauskienei esą siūlytą „išsipirkti“ postą.

Taip pat komisija turėtų vertinti prezidentės patarėjos Daivos Ulbinaitės bylą dėl paslapties atskleidimo, kuri baigėsi jos išteisinimu.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Daiva Ulbinaitė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Daiva Ulbinaitė

„Akivaizdu, jog šią laikinąją komisiją norima sudaryti ne dėl tiesios, o dėl elementarios politinės naudos. Tokiu būdu siekiama ne apriboti galimai neteisėtą poveikį teismams, prokuratūrai, STT ar kitoms valstybinėms institucijoms, o kaip tik šį poveikį išnaudoti savoms problemoms spręsti“, – apie komisijos sudarymą ketvirtadienį kalbėjo Mišrios Seimo narių grupės narys Povilas Urbšys.

„Netikiu, kad Seimo dauguma, kuri nedrįsta priimti įstatymo, įpareigojančio prezidentę duoti parodymus (teisėsaugai – BNS), yra įgali įvertinti galimai neteisėtą poveikį teisėsaugos institucijoms. Siūlau neeikvoti mokesčių mokėtojų pinigų imitacinės komisijos veiklai, kuri baigsis eiliniu pokiliminiu sandėriu, ir viskas liks bus kaip buvę, nes politinis šantažas jau seniai tapo neatsiejama mūsų politinės kultūros dalimi“, – kalbėjo politikas.

Liberalas Andrius Mazuronis siūlė, „jeigu linksmintis, tai su dainomis ir šokiais, jeigu daryti cirką, tai su klounais, su žirafomis ir su drambliais“. Jis ragino tuo pačiu tirti ir dabartinių valdančiųjų galimą poveikį teisėsaugai, tačiau ši iniciatyva nesulaukė pritarimo.

Komisijos sudarymą palaikęs Mišrios Seimo narių grupės narys Valerijus Simulikas tvirtino, kad ji turėtų „pasakyti, kad karalius yra nuogas arba juoda yra juoda, o ne raudona ir taip toliau“.

„Idėja – kad būtų tvarka, aiški procedūra kada, kas, už ką, dėl ko ir kokiais būdais aš galiu apsiginti“, – sakė Seimo narys.

Jam pritarė partijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Petras Gražulis: „Šiandien žmogus kaltinamas, devyni viceministrai kaltinami, kad jie yra raupsuoti, korumpuoti valstybės priešai, negali eiti valstybėje viceministrų pareigų, bet jiems net neparodoma, kuo jie kaltinami. Jie net gintis negali. (...) Ar tai yra demokratiška? Jeigu sovietiniais stalininiais laikais sprendimus priimdavo „troika“, trise, tai šiandien priima sprendimus vienas žmogus, teismų sprendimus mūsų demokratinėje Lietuvoje. Ir mano giliu įsitikinimu tuos sprendimus priima prezidentė.“

Prezidentūra iniciatyvą steigti tokią komisiją įvertino kaip „spaudimą teisėsaugai ir žiniasklaidai“.

Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė po prezidento rinkimų 2014 metais paskelbė iš Specialiųjų tyrimų tarnybos gavusi pažymą apie įtarimus keliančius viceministrus, ji taip pat patvirtino, jog Vyriausybei grąžinus įgaliojimus neskirs ministrų, jei jie neatleis viceministrų iš „juodojo sąrašo“.

Nevieša STT pažyma taip pat tapo kliūtimi ministro pareigas gauti V.Gedvilui. Darbo partija pateikė jo kandidatūrą vadovauti Švietimo ir mokslo ministerijai, bet teikimą gavusi prezidentė pareiškė jo neskirsianti, įvertinusi STT pateiktą informaciją, premjeras Algirdas Butkevičius tuomet vertino, kad STT pateikta medžiaga neužkerta galimybės skirti V.Gedvilą ministru.

Skiriant naują generalinį prokurorą susitikusi su Seimo valdyba prezidentė užsiminė, kad prieš pat slaptą balsavimą dėl Kauno apygardos teismo pirmininko Nerijaus Meilučio kandidatūros į generalinius prokurorus Kaišiadoryse esą įvyko susitikimas, kuriame pašaliniai asmenys bandė paveikti būsimą politikų sprendimą. Šio susitikimo dalyviais paminėti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas Julius Sabatauskas, šio komiteto narys Vytautas Gapšys ir Kaišiadoryse rinktas Seimo narys Bronius Bradauskas BNS kategoriškai paneigė vykus tokį susitikimą.

Prezidentė valdybos nariams taip pat pranešė turinti informacijos, kad dar vienai kandidatei į generalines prokurores teisėjai Editai Dambrauskienei esą siūlyta postą „išsipirkti“. Prokurorai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų