Ši paroda gimė Ukrainos istorikų galvose, o kolegos iš Lietuvos jiems padėjo ekspoziciją parengti ir parodyti net keturiose Europos sostinėse – be Kyjivo ir Vilniaus, ją demonstruoti ketinama Varšuvoje bei Berlyne. Vėliau ir mažesniuose Lietuvos, Lenkijos miestuose.
Kaip sako vienas iš šios parodos organizatorių, Lietuvos istorijos instituto direktorius Alvydas Nikžentaitis, ši paroda ne tik jo vadovaujamo instituto istorijoje, bet ir daugelio kitų institucijų istorijoje yra kaip greičiausiai parengta, nes nuo jos pirminės idėjos iki realizavimo tai užtruko mėnesį.
„Šita idėja gimė Ukrainos nacionalinės atminties institute ir kolegos su mumis ja pasidalino, tada ir buvo pasiūlyta, kad reikėtų šitą parodą surengti gegužės 9 dieną. Čia yra kelios priežastys. Vienas dalykas – daugelyje Europos šalių gegužės 9-oji yra Europos diena. Sakome Europos diena, bet tai vos ne Europos Sąjungos diena, o tai asocijuojasi su ta gerovės būsena, kurioje dabar esame ir kuriai grasina šitas karas.
Gegužės 9-a Rusijoje švenčiama kaip pergalės diena, o jeigu mes pasižiūrėsime į Rusijos agresijos prieš Ukrainą tam tikras idėjines šaknis, tai matome, kad Rusijos agresija ir net tam tikra rusų pasaulio ideologija yra grindžiama būtent pergale Didžiojo tėvynės karo metu, arba gegužės 9-ąja. Šiuo atveju paroda yra kartu ir gegužės 9-osios dienos savotiškas demistifikavimas ir parodymas, kuo gegužės 9-os dienos mitas išvirto 2022 metais“, – sako A.Nikžentaitis.
Paroda – fotografijų. Ekspozicija suskirstyta į kelias dalis. Įvadinėje mėginama pažvelgti į šio karo priežastis, kodėl auka tapo būtent Ukraina, kitus Vladimiro Putino karus regione.
Šiuo atveju paroda yra kartu ir gegužės 9-osios dienos savotiškas demistifikavimas ir parodymas, kuo gegužės 9-os dienos mitas išvirto 2022 m.
Kitose dalyse pasakojama apie karą, sugriautus miestus, kultūros paminklus, karinius Rusijos kariuomenės nusikaltimus. Taip pat ir ukrainiečių priešinimąsi. Paskutinėse parodos dalyse kalba eina apie Lietuvos teikiamą pagalbą.
„Pabaigoje – ką mes dar galime padaryti dėl Ukrainos ir už ką kovoja Ukraina, taip galima pasakyti. Tai savotiškas pirmas bandymas dokumentuoti karą ir į tą karą pasižiūrėti apibendrintu istorikų žvilgsniu“, – apie pirmadienį Lukiškių aikštėje atidaromą parodą sakė A.Nikžentaitis.
Lietuvos istorijos instituto indėlis buvo ne tik pakoreguoti parodos koncepciją, parengti maketus, išversti tekstus. bet ir tarptautinis pačios parodos kuravimas – siekta, kad paroda atrastų sau vietos ir Varšuvoje bei Berlyne. Lenkijos sostinėje ekspozicija lankytojų lauks atvirame ore, šalia Lazenkų parko, Vokietijos sostinėje – salėje šalia Brandenburgo vartų.
Parodos atidarymas – gegužės 9-ą dieną 12.30 val., Vilniaus Lukiškių a.
-
Ukraina nuo karo pradžios sulaukė 4,5 mlrd. eurų vertės tarptautinės finansinės paramos
-
A.Lukašenka pripažino, kad to nesitikėjo: Rusijos karas Ukrainoje „užsitęsė“
-
Ukrainos prezidentas V.Zelenskis įkūrė sutelktinio finansavimo platformą
-
Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė: Ukraina, besikaudama už europinę civilizaciją, jau yra tikroji ES narė
