Kaip skelbia „ID Vilnius“, gyventojams šių trijų, Senamiesčiui labai svarbių gatvių pertvarkymo projektai bus pristatyti nuotoliniame susitikime gegužės 8 d. 18 val. Registracijos nuorodą rasite čia.
„Susitikimo metu projektų kūrėjai pristatys savo darbo rezultatus ir projektus. Susitikimu siekiama supažindinti gyventojus su būsimais pokyčiais bei išgirsti jų įžvalgas dėl planuojamų pakeitimų“, – teigiama „ID Vilnius“ pranešime.
Keisis danga, parametrai
Pokyčių šiose gatvėse žadama daug.
Visų pirma – keisis gatvių danga: „Skirtingų gatvių dalių grindinys bus pritaikytas pagal jų istorinę ir paveldosauginę reikšmę ir naudojimo tikslus.
Trakų gatvėje remontuojama esama margaspalvio granito danga, Barboros Radvilaitės gatvės ir Maironio gatvės istorinėje dalyje numatoma bazalto trinkelių danga. Šaligatviams numatomas granito plytelių grindinys. Dviračių takams numatomas granito trinkelių grindinys.
Skirtingų gatvių dalių grindinys bus pritaikytas pagal jų istorinę ir paveldosauginę reikšmę ir naudojimo tikslus.
Maironio gatvės atkarpoje nuo sankryžos su Užupio g. iki sankryžos su Subačiaus g. numatoma asfalto danga. Dviračių takai šioje atkarpoje numatomi raudono asfalto dangos, šaligatviai – betoninių plytelių dangos.“
Taip pat turėtų pasikeisti ir gatvių parametrai: bortų vieta, važiuojamosios dalies plotis, šaligatviai, dviračių takai, patys parametrai koreguojami „prioritetą teikiant darniam judumui ir eismo saugumui“.
Kaip pabrėžiama, dar vienas svarbus aspektas – istorinio konteksto išsaugojimas: „Projektas siekia pabrėžti kelių pagrindinių istorinių Vilniaus senamiesčio gatvių, kaip vienų iš svarbiausių kultūros paveldo vietovės elementų, svarbą bei istorinę reikšmę, nesukeliant žalos saugomam miesto paveldui.“
-
Vilniaus meras V.Benkunskas įspėja dėl planų kitais metais: „Turėsime perkasti labai daug gatvių“
-
Valdžios pagalbos nesulaukę vilniečiai gatvę norėjo asfaltuoti patys, bet iškilo naujų kliūčių
-
Nauja skulptūra Vilniaus Senamiestyje užminė mįslę: ką simbolizuoja keturi vyrai?
-
Ieškoma naujo investuotojo į „Oskierkų rūmus“, austrai traukiasi
Istorinis kontekstas
Trakų, Barboros Radvilaitės ir Maironio gatvės priklauso UNESCO Pasaulio paveldo sąraše esančios vertybės – Vilniaus istorinio centro – teritorijoje. Šios gatvės saugo senąją Vilniaus miesto dvasią, jo istoriją ir kultūrinį paveldą, turinčios ypatingą reikšmę tiek vietos gyventojams, tiek istorijos tyrėjams ir turistams.
Trakų gatvė, 280 m. ilgio, įsikūrusi seniausioje miesto dalyje, anksčiau vadinta Šv. Dvasios, Senatorių, Didžiąja arba Trečiąja Senatorių gatve, yra viena iš nedaugelio senamiesčio gatvių, kuri per karus ir okupaciją išsaugojo savo senąjį pavadinimą, glaudžiai susijusi su XIV a. (tuomet tarnavo kaip kelias iš Vilniaus į Trakus). Dėl puikios geografinės padėties ji traukė didikų, pirklių ir turtingų miestiečių dėmesį.
Į Vilnių atvykę svetimšaliai visuomet paminėdavo Trakų gatvę kaip vieną iš gražiausių ir turtingiausių mieste. Trakų gatvės pradžioje stovėjo Trakų vartai, nuo kurių driekėsi miesto gynybinė siena ir tekėjo Kačergos upelis.
Trakų vartai istoriniuose šaltiniuose fiksuojami nuo XVII a. pr. Vartai buvo nugriauti 1803 m, o jų buvusią vietą simboliškai žymi Trakų ir Pylimo gatvių sankryžoje esančio pastato nišoje įsikūrusi S. Kuzmos skulptūra „Miesto vartų sargybinis“ Trakų gatvė viena iš pirmųjų išgrįsta akmenimis.
Nuo XVI a. Vilniuje nutiesus vandentiekį, vanduo mediniais vamzdžiais iš Vingrių šaltinių tekėjo į Trakų gatvėje stovėjusius didikų rūmus, čia buvo įkurtas seniausias Vilniuje pranciškonų vienuolynas ir Švč. Mergelės Marijos Dangun ėmimo bažnyčia.
Barboros Radvilaitės gatvė skirtingais istoriniais laikotarpiais taip pat turėjo keletą pavadinimų, kaip Karališkoji arba Karališkųjų Malūnų, Królewska, Pionierių gatvė.
Pirmasis pavadinimas siejamas su Barboros Radvilaitės ir Pilių gatvių sankirtoje stovėjusiu Karališkuoju malūnu, o pati gatvės istorija atspindi miesto gyvenimo eigos pokyčius ̶ nuo praeities iki šių dienų. Čia išliko nemažai istorinių pastatų kaip Kirdiejų rūmai, Rodkevičių namas, o jų istorija siejama su įvairiais žymių asmenų gyvenimo ir veiklos epizodais.
Maironio gatvė buvo žinoma kaip Tymo gatvė, o jos istorija siejama su anksčiau buvusiu Vyskupų malūnu bei tymo odinių gamybos dirbtuvėmis.
Gatvė ėjo palei kairįjį Vilnios krantą tarp Užupio ir Paplaujos tiltų. Carinės Rusijos aneksijos laikotarpiu gatvėje buvo nugriauta Šv. Onos bažnyčios varpinė, išgriauti Bernardinų vartai, nemažai bernardinų namų, tačiau iki šių dienų išliko daug istorinių pastatų ir erdvių, atspindinčių senojo miesto gyvenimo būdą ir struktūrą.
Darbai – ne šiemet
Šių gatvių remonto darbai numatomi pradėti kitąmet.
2024 m. Vilniaus miesto savivaldybės planuose – 120 kilometrų ištisiniu būdu išasfaltuotų gatvių, apie 40 km sutvarkytų šaligatvių ir 12,5 km įrengtų dviračių takų. Šiemet sostinės susisiekimo infrastruktūros tvarkymui bus skiriama, kaip teigia savivaldybė, 74 mln. eurų.
