Penkioliktą kartą „Žaliojoje savaitėje“ dalyvaujančių lietuvių paviljono rengėjai, regis, šiemet nebandė mūsų šalies pristatyti kaip nors naujai.
Atvykus prie didžiulio paviljono į akį krenta milžiniškas, iš ūkininkų Žilių pagamintų skilandžių padarytas medis, tiesiai prieš lankytojų akis kepamas šakotis, gintariniai gaminiai, midaus buteliai, saldūs grybukai ir už stiklo paguldytas didelis ruginės duonos kepalas, ant kurio puikuojasi iš tešlos pagamintas mūsų šalies pavadinimas.
Pačiame paviljono centre tradiciniais lietuviškais patiekalais prekiauja „Bernelių užeiga“, o ant statines imituojančių baldų sodinamus jos lankytojus linksmina tautiniais rūbais apsirėdę muzikantai.
Verslininkai sako, kad dalyvavimas tokiose parodose ne tik gali atverti galimybes eksportuoti produkciją į užsienį, bet ir padeda geriau suprasti, kokios produkcijos nori žmonės.
„Skonius kuriame patys, o idėjos ir ateina bendraujant su žmonėmis. Kartais žmogus paklausia, ar neturime arbatos su kokiu nors ingredientu, tada pagalvojame, kad visai gal neblogai būtų turėti – labai paprastai viskas“, – 15min pasakojo parodoje medaus arbatas pristatanti „Apiterapijos centro“ direktorė Asta Vaitkevičienė.
Ji „Žaliojoje savaitėje“ visas dešimt parodos dienų tiria vokiečių skonį ir teigia tik čia sužinojusi, kad vokiečiai iš jos produkcijos arbatos nesigamina – įvairiais skoniais pagardintą medų tiesiog tepa ant duonos.
„Lietuvoje mėgsta labiau vaisinius, uogų skonius, o Vokietijoje atvirkščiai – labiau imbierą čiobrelį, pipirmėtę“, – pasakojo ji.
Nors bendrovėje dirba tik 6 darbuotojai, ji arbatas parduoda ne tik Vokietijoje, bet ir Belgijoje, Gruzijoje bei Didžiojoje Britanijoje.
Įvairias užtepėles, kuriomis plačiai prekiaujama Lietuvoje gaminančios bendrovės „Gerovės prekyba“ vadybininkė Božena Sinicka 15min taip pat sakė, kad idėjos, kokias naujas užtepėles gaminti, gimsta bendraujant su pirkėjais.
Garsioji duona prieš parduotuvę turi „išsigulėti“
Anksčiau minėtą duoną su užrašu „Lietuva“ – garsiąją Daujėnų ruginę duoną, parodoje pristatanti bendrovės „Saimeta“ direktorė Vita Stankevičienė 15min pasakojo, kad šis gaminys yra vienintelis Lietuvoje ženklinamas europiniu ženklu ir saugomas pagal geografinę nuorodą. Beje, nemažai šios duonos užsako valstybės institucijos, nes ją mūsų politikai mėgsta įteikti garbiems užsienio svečiams.
Pasak bendrovės vadovės, duona yra rauginama mediniuose kubiluose, formuojama rankomis ir nevalgoma šilta – ją galima ragauti tik po 20 valandų, kai ši, kaip teigia V.Stankevičienė, „atsiguli pataluose“.
Progines gaminame, jei vestuvės – rūtomis išpuoštą, jei į bažnyčią, tai kryžių uždedame.
Tada yra aušinama, ir trečią dieną keliauja į prekybos vietas. Galima būtų pagalvoti, kad taip daug duonos nepagaminsi, tačiau pašnekovė tikina, jog per dieną jos iškepama apie pusę tonos.
„Progines gaminame, jei vestuvės – rūtomis išpuoštą, jei į bažnyčią, tai kryžių uždedame. Ko prašo, taip ir padarome“, – pasakojo ji. Paprašyta prisiminti keisčiausią prašymą, verslininkė pasakojo, kad yra tekę kepti milžinišką kepalą, jį išskobti, į vidų sumesti 50 mažų duonos kepaliukų, uždengti ir viršų dar papuošti rūtų vainiku.
Duonos receptą įkvėpė Petronėlė
Tai – ne vienintelė lietuvių paviljone lankytojams pristatoma duona, įmonės „Radviliškių kaimo kepykla“ savininkė ir vadovė Audronė Kisielienė labai didžiuojasi trimis duonos rūšimis: su lašinukais, česnaku ir pipirais, kuri vadinama „Duona vyrams“, su džiovintais vaisiais, riešutais ir saulėgražomis – „Duona moterimis“ bei duona su kanapių sėklomis.
Ši duona yra bemielė, o įmonės istorija prasidėjo tuomet, kai dabar jau 93 metų sulaukusi Petronėlė Kurulienė parodė savo duonos raugo receptą.
„Pirmą kepalą iškepėme pagal ją, o toliau visa receptūra buvo mano. Norint išlikti ar iškilti, vis tiek negali stovėti su vienu gaminiu, jų reikia turėti daugiau. Ir šakotukus kepame, galima viską bandyti išvardinti, tačiau neįmanoma, didelis tas mūsų asortimentas, ir bandeles visokias kepame – viską“, – sakė ji.
Pirmą kepalą iškepėme pagal ją, o toliau visa receptūra buvo mano.
33 darbuotojus turinti įmonė taip pat gamina parodoje „Pirk prekę lietuvišką“ aukso medaliu apdovanotą šimtalapį.
Pasak A.Kisielienės, Lietuvoje jos bendrovė dalyvauja visose parodose, o dalyvavimas užsienio parodoje leidžia pasitikrinti, ar jos gaminiai tinka tik lietuviams, ar įdomūs ir kitų šalių pirkėjams. Gardžiąją duoną ji eksportuoja į Jungtinę Karalystę ir Belgiją.
Pašnekovė vylėsi, kad kontaktų pavyks užmegzti ir „Žaliojoje savaitėje“.
Mokytis šakočių kepimo veržiasi latviai
Šakočių kepimo procesą parodoje demonstravo individuali Laimutės Sadauskienės įmonė iš Rokiškio rajono, turinti tautinio paveldo sertifikatą ne tik šakočiams, bet ir saldiems grybukams. Toks sertifikatas suteikiamas tik tiems, kurie viską atlieka rankomis – nuo tešlos maišymo iki paties kepimo.
Šakotį didesnėse įmonėse kepa ne žmonės, o speciali mašina.
„Rankų darbas – kažkiek šilumos įdėta, taigi, skiriasi ir skonis“, – įsitikinusi ji.
Be šakočių kepimo L.Sadauskienės įmonė moko vaikus ir suaugusiuosius, kaip kepti šakotį.
Verslininkė teigė, kad tai labiau už pačius lietuvius gerokai labiau domina latvius, kurie į tokią mokyklėlę atvyksta būriais.
Už sūrio iešmelį – euras
Bilietai į šią parodą nėra žvėriškai brangūs, nors abonementas į visas dešimt dienų vienam žmogui atsieina 42 eurus, vieną dieną parodoje galima praleisti už 14 eurų.
Tačiau besitikintiems čia nemokamai prisiragauti viso pasaulio virtuvių patiekalų, tenka nusivilti.
Tačiau besitikintiems čia nemokamai prisiragauti viso pasaulio virtuvių patiekalų, tenka nusivilti.
„Apiterapijos centro“ vadovė A.Vaitkevičienė 15min teigė iš pradžių nesupratusi, kodėl arbatos paragavę žmonės ant prekystalio palieka eurą.
Paaiškėjo, kad čia nėra priimta savo produkciją duoti ragauti už dyką – taip elgiasi tik retas.
Beje, Lietuvos stende prekiaujanti bendrovė „Žemaitijos pienas“ už iešmelį sūrio paragavimui prašo 1 euro, L.Sadauskienė grybukų ir šakočio taip pat nesiūlo už dyką, tačiau kiti verslininkai produkcija vaišina nemokamai.
Kai kurie kiti „Žaliosios savaitės“ dalyviai vieno euro mokesčiu neapsiriboja, paragauti raugintų daržovių čia siūloma už tris eurus, du eurus atsieina vienas mažas gurkšnelis stipriojo alkoholinio gėrimo.
Rusai net nedalyvaudami siūlo degtinės
Nors oficialaus paviljono Rusija šioje, kaip ir praėjusiųjų metų „Žaliojoje savaitėje“, neturi, nes jai yra įvestos ekonominės sankcijos, parodos lankytojams nedidelėje prekybos vietoje, ant kurios anglų kalba parašyta „Iš Rusijos – su meile“ siūloma išgerti degtinės.
Ją įpilti siūlantis vyriškis net dėvi marškinėlius, ant kurių parašyta „Gėriau su rusais ir tai išgyvenau“. Visa prekybvietė nukabinėta balalaikomis, matrioškomis, kaip papuošalas čia tarnauja trys viena ant kitos sudėtos kailinės kepurės su sovietiniais ženkliukais.
Ant už prekystalio dirbančios merginos marškinėlių parašyta „Draugystė“.
Vokiečių kraują kaitina ukrainietės
Tuo metu viename įspūdingiausių parodoje – Ukrainos stende, vyksta didelės linksmybės: čia žmonės vaišinasi alumi, klausosi ukrainietiškų dainų, valgo ukrainietiškus patiekalus.
15min apžiūrinėjus Ukrainos paviljoną pagyvenę vokiečiai vyrai net varvindami seilę stebėjo damų iš Ukrainos pasirodymą.
Tiesa, parodoje buvo galima pabendrauti ne tik su maloniais žmonėmis.
Riešutais įdarytus džiovintus vaisius siūlantis vyriškis supyko, kad jo prekės yra fotografuojamos ir pareiškė, kad bet kas gali apsimesti žurnalistais.
Jis paaiškino, kad fotografuoti turkiškų gėrybių negalima, nes jis joms turi patentą ir šiuos skanėstus yra pats sukūręs. O tada 15min žurnalistei liepė juos pirkti, tačiau šis spaudimas buvo atlaikytas.
Parodoje sutikti greitosios medicininės pagalbos darbuotojai teigė, kad penktadienis buvo netikėtai ramus.
Mat čia žmonės atvyksta ne tiek pavalgyti, kiek atsigerti. Kai žmonių – daugybė, įkaitusiose patalpose jiems dažnai tenka gaivinti nuo sukaitino ar alkoholio kiekių, per mažo vandens suvartojimo nualintus parodos lankytojus.
