Dalyvaudamas projekte „Tradicinių amatų tinklas kaip priemonė gerinti Latvijos ir Lietuvos pasienio patrauklumą. Vidurio Baltijos amatai“, Biržų krašto muziejus „Sėla“ parengė kilnojamąją parodą „Vidurio Baltijos karo amatai. XVI–XVIII a.“, kurioje pristatomi pagrindiniai amatai, susiję su Biržų pilimi, kaip svarbiausiu Lietuvos šiaurinio pasienio karybos objektu XVI a.–XVIII a. pradžioje.
Paroda taip pat trumpai supažindina su svarbiausiais Biržų miesto istorijos momentais XVI–XVIII a., Biržų pilies archeologiniais radiniais. Parodą iliustruoja ne tik Biržų krašto muziejuje „Sėla“ saugomi eksponatai, susiję su kunigaikščių Radvilų palikimu, bet ir ginkluotės bei Lietuvos husarų aprangos pavyzdžiai iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus, taikomosios dailės šedevrai – kunigaikščių Kristupo Radvilos Perkūno ir Jonušo Radvilos sarkofagai, saugomi Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje įrengtame Kunigaikščių Radvilų mauzoliejuje.
Projektą administruoja Biržų rajono savivaldybės administracija, o muziejus, kaip tiesioginis naudos gavėjas, įgyvendina projekte planuotas veiklas, viena iš kurių – minėtos parodos parengimas ir pristatymas kitiems projekto partneriams. Šiame projekte dalyvauja 14 partnerių iš Lietuvos ir Latvijos pasienio regionų.
Rengiantis atkuriamų Valdovų rūmų simboliniam atidarymui 2009 m. liepos 6 d., parodos „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai ir jų atkūrimas“ koncepciją ir informacinę bei vaizdinę medžiagą paruošė Valdovų rūmų muziejus. Kilnojamos ekspozicijos tikslas – pristatyti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos istoriją, šių rūmų atkūrimo svarbą, eigą ir reikšmę, jų pritaikymą muziejinėms, kultūros, turizmo, valstybės reprezentacijos reikmėms. 2009−2010 m. paroda buvo eksponuojama Valdovų rūmuose.
Parodą sudaro 16 informacinių stendų. Juose pateikiama trumpa Valdovų rūmų istorinės raidos apžvalga nuo seniausių laikų iki atkūrimo. Didžiausias dėmesys skiriamas XIV–XV a. gotikinei piliai, stovėjusiai vėlesnių Rūmų vietoje didžiųjų kunigaikščių Gedimino, Algirdo, Jogailos, Vytauto, Kazimiero ir Aleksandro Jogailaičių valdymo laikais, bei Renesanso ir ankstyvojo baroko rūmams, kuriuos XVI–XVII a. pirmoje pusėje statė ir plėtė Žygimantas Senasis, Bona Sforca, Žygimantas Augustas, Vazų dinastijos valdovai.
Valdovų rūmų istorija pateikiama platesniame senosios Lietuvos valstybės, kultūros ir meno raidos kontekste, apibūdinamas kiekvieno valdovo konkretus indėlis į rezidencijos plėtrą. Paroda taip pat atspindi ir Rūmų nuniokojimo, sunaikinimo bei atkūrimo procesus nuo XVII a. vidurio iki XXI a. pradžios. Pateikiama informacija apie Rūmų teritorijos archeologinius tyrinėjimus, sistemingai pradėtus 1987 m., Rūmų atkūrimo idėją ir jos realizavimą, atkurtos istorinės rezidencijos daugiafunkcinį panaudojimą, šio projekto rėmimo būdus ir apimtis.
Tekstiniai parodos komentarai papildomi originalia autentiška rūmų išvaizdos, valdovų portretų ikonografija, vertingiausių archeologinių radinių bei Valdovų rūmų interjerams įsigytų ir dovanotų vertybių nuotraukomis.
Abi parodos Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje bus eksponuojamos iki balandžio 2 d.
