Kai Laimis po pamainos grįžta namo, prie jo pribėgę maži vaikai klausia, ką jis veikė, kur buvo ir kodėl toks purvinas. Visus atsakymus vyrui surinkti nėra dar lengva. Ne tik dėl to, kad jaučia didelį nuovargį. Bet ir dėl to, kad tokio gaisro savo gyvenime dar nebuvo regėjęs.
Ugnis, įsiplieskusi bene 2 tūkst. kv. metrų pločio naudotų padangų gamyklos viduje, yra didžiulis iššūkis. Gaisrą gesinti tenka 24 val. per parą, nes nustojus lieti vandenį, ugnis vėl atsiranda, krenta pastato konstrukcijos, aplinkui pilna dūmų. O su kiekviena neužgesinto gaisro diena vėjas į Alytaus miestą ar rajoną sklaido vis daugiau nuodingų cheminių medžiagų.
„Ugniagesiai dirba pasiaukojančiai, atlieka darbą maksimaliai 24 valandas per parą. Sąlygos tikrai sunkios, nes plotai dideli, uždūminta, nuolaužos, armatūros – tai sunkina ir kelia pavojų. Ne lauke gaisras vyksta, ne atviroje teritorijoje laužą gesinti. Tikrai sunku. Kai ugniagesiai eina į šią specialybę, manau, jie supranta, ką tai reiškia, ir niekas nedejuoja“, – ketvirtadienį 15min sakė jis.
Dirba ir per laisvadienius
Laimio teigimu, ugniagesiai darbo laiko neskaičiuoja. Dirba esą kol pavargsta arba kol baigiasi balionuose oras – tada pasikeičia ir ilsisi.
„Pamaina trunka 24 valandas. Vieni atidirba, tada turi tris laisvas paras. Kiti ėjo tarp tų laisvų savanoriškai dirbti“, – sako jis.
Pasirinkta specialybė ir darbas, kurį atlikau… Ne veltui gyventa.
Ugniagesys Dievo pagalba vadina faktą, kad nė vienas vyras rimčiau nesusižalojo. Nors baisių akimirkų buvo.
„Dėkui Dievui, nepapuolė nė vienas gelbėtojas po tais griuvėsiais, kada griuvo. Ir gesinant šalia griuvo. Ir buvo išėję papietauti ir girdi, kaip griūva perdangos. Apsaugojo mus“, – sako alytiškis.
Šią savaitę pasirodė ne vienas pranešimas apie pakrikusią ugniagesių sveikatą. Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė pareiškė, kad visiems ugniagesiams bus be eilės suteikta medicininė patikra ir, jeigu reikės, gydymas bei reabilitacija.
Pats Laimis teigia rimtesniais sveikatos sutrikimais, kaip išsekimas ar galvos svaigimas, nesiskundžiantis, tačiau pažymi, kad nuovargį jaučia.
„Vyrai ištvermingi, visi dirba galvodami apie artimuosius“, – sako jis.
Apsiprausti – iš kibiro
Pokalbio metu su 15min Laimis papasakojo mažiau girdėtus faktus iš įvykio vietos. Pavyzdžiui, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas ne kartą teigė, kad ugniagesiai yra viskuo aprūpinti.
Tačiau Laimio patirtis rodo ką kita. Iš pradžių trūko ne tik apsaugos priemonių – kvėpavimo aparatų, kaukių, – tačiau ir kitų elementarių dalykų, kaip servetėlių ar deramos vietos pavalgyti, persirengti, apsiprausti.
Teko dėtis ir kito žmogaus (kaukę – red.), kažkokia servetėle pasivalęs. Nu nehigieniška, bet niekas nekreipia dėmesio.
Nors, kaip Laimis teigia, – visi po gaisro būna kaip iš kamino išlindę.
„Galėjo ar ką su kariuomene, ar su kuo parūpinti palapines, nusiprausimą civilizuotesnį nei iš kanistro ar kibiriuko vandens“, – sakė jis.
Nebuvo ne tik galimybės nusiprausti, tačiau ir kur tinkamai pavalgyti.
„Pasidarėm staliukus kiek ten iš aplinkinių firmelių atnešė kažkokių suolų ir va taip va. Ir, kaip sakoma, ant kelmelio pavalgo, arbatėlės ir vėl į priekį“, – sako vyras.
Ugniagesys taip pat iš dalies paneigė M.Kanapicko žodžius, esą visi gaisrininkai visiškai aprūpinti apsaugos priemonėmis.
„Visi statutiniai ugniagesiai gelbėtojai turi kvėpavimo organų apsaugos priemones, tai yra kaukes su suspausto slėgio balionais“, – pirmadienį 15min sakė PAGD direktoriaus pavaduotojas.
Ugniagesio teigimu, iš pradžių kaukių trūko, buvo susidariusios netgi prastovos. Kaip jau buvo skelbta, papildomų kaukių iš valstybės rezervo buvo atvežta pirmadienį, praėjus 5 paroms po gaisro.
„Buvo momentų, kai trūksta, išėjo kaip prastovos, ėjo gal ne su pilnai švariomis (kaukėmis, – red.), paskui atvežė. (…) Teko dėtis ir kito žmogaus (kaukę, – red.), kažkokia servetėle pasivalęs. Nu nehigieniška, bet niekas nekreipia dėmesio. Čia yra ne paprasta, ne pratybos. Žmonės ėjo ir nedejavo. Nes žino, kad reikia atlikti pareigą“, – kalbėjo jis.
Čia kiekvienos pertraukėlės metu diskusijos ir vyksta apie tai, kad (...) kalbama iš aukštai, iš tribūnų, ko nereikėtų kalbėti.
Nedejavo Laimis ir tada, kai po visos nakties darbo turi parsivežti į savo namus kaži kuo apdūmintą uniformą ir ją išsiskalbti, išsidžiovinti.
„Šiai dienai visas dėmesys yra užgesinti gaisrą, kad tie dūmai neitų į miestą. Nes kai vėjas pasisuka į miestą, įsivaizduojat, tikrai suprantat, ir mažų vaikų yra darželyje. Gal mažiau žiūrėjimas savęs ar dėmesys skiriamas aprangai.
Pirmas uždavinys, kad kuo greičiau visas šitas pragaras būtų sustabdytas, kad visi vėl galėtų išeiti į kiemą. Vaikai ne tik turi būti kambariuose, bet ir... Gražus ruduo, oras geras. Džiaugtis reikia tokiu rudeniu, o ne namuose sėdėti… Kaip sakoma, nuodėmė“, – kalbėjo vyras.
Papiktino ministrės pareiškimas dėl užgesinto gaisro
Kai pirmadienį Vidaus reikalų ministerija paskelbė, kad gaisras užgesintas, Laimis kiek pyktelėjo. Jo teigimu, buvo pasielgta kaip gūdžiais sovietiniais laikais – esą neatsiklausta specialistų, dirbančių įvykio vietoje, o mėginta papolitikuoti.
„Nu čia gal norėta užbėgti į priekį, už akių, pirmam pabūti pranašu, bet manyčiau, kad reikėtų gal klausti tų, kurie gesina gaisrą vietoje, neskubėti būti pranašu. Nes, kaip ir šiuo atveju, nelabai pasitvirtino ta pranašystė“, – teigia Laimis.
„Čia visai kitokio pobūdžio, dydžio, apimties, pavojaus, kenksmingumo gaisras. Tą reikėjo įvertinti. Reikia būti profesionalu, ne vien tik politiku“, – sako jis.
Panašiai galvoja ir kiti gaisravietėje dirbantys ugniagesiai, sako vyras.
„Čia kiekvienos pertraukėlės metu diskusijos ir vyksta apie tai, kad neatsiklausiama tų, kurie tikrai realiai gali įvertinti situaciją, o kalbama iš aukštai, iš tribūnų, ko nereikėtų kalbėti. Mes tikrai gyvename demokratinėje valstybėje ir nereikia slėpti, nereikia čia grįžti į praeitį su tokiais pasisakymais. Grįžimą atgal į sovietinius laikus daug kam primena ir piktina“, – 15min kalbėjo ugniagesys.
Įkvėpė mero ryžtingumas
Skirtingai nei VRM vadovės, miesto mero Nerijaus Cesiulio elgesys, ugniagesio teigimu, paliko įspūdį.
Anot Laimio, jis darė viską, ką reikėjo, kad gaisras būtų kuo greičiau suvaldytas.
Kažkaip sustiprina tą dvasią, pakelia, kad dirbam ir esam nepamiršti, ir atliekam tikrai reikalingą darbą.
„Tai žmogus, kuris ėjo, klausė, darė, pats stebėjo, nebijojo eiti į vidų, kur tikrai kenksminga ir pavojinga buvo. Kalbos ne tik paklausimo ir pažadų buvo, bet viskas virto realiais darbais. (…) Nerastumėte nė vieno žmogaus, kuris pasakytų ką nors blogo apie mero veiksmus ar apkaltintų jį populizmu“, – teigia jis.
„Viskas čia ir dabar, čia ir dabar. Reikia? Čia ir dabar neriasi iš kailio, bėga, nemiega, naktį atvažiuoja – ko reikia? Čia ir dabar viskas buvo daroma“, – prideda vyras.
Pasak ugniagesio, tokiose situacijose nėra kada spėlioti, reikia imtis ryžtingų veiksmų iš karto, esą tą meras N.Cesiulis ir darė.
Palaikymas užkūrė vidinę ugnį
Be visų išvardintų dalykų, ugniagesiui gilų įspūdį paliko ir neįtikėtina visos Lietuvos parama. Įvairų maistą ir gėrimus ugniagesiams vežė ne tik alytiškiai, Alytaus apskrities gyventojai, tačiau ir žmonės iš kitų miestų, linkėjimus siuntė emigrantai.
Laimis sako, kad toks gausus palaikymas vijo šalin nuovargį ir suteikė antrą kvėpavimą eiti į ugnį.
Mes, lietuviai, turim vieningumo. Tauta tikrai yra tvirta. Ir dar gyvuosim.
„Policininkai nustebę, sako, mes dar tokioje situacijoje nematėm, kad taip važiuoja žmonės į komisariatus, į postus, kur keliai uždaryti, perdavinėja: nuvežkit tą ir tą, ir aną. Nuo paprasčiausių dalykų iki… jūs turbūt girdėjot, kultūros žmonės ir koncertus rengė. Kas kuo gali prisideda. Žmogus iš Panevėžio vidury nakties iškepęs žuvį atvažiavo...“, – įspūdžius pasakoja Laimis.
„Kažkaip sustiprina tą dvasią, pakelia, kad dirbam ir esam nepamiršti, ir atliekam tikrai reikalingą darbą. Tokią ugnelę užkuria viduje, kitas kvėpavimas atsiranda“, – sako jis.
Anot ugniagesio, džiugu girdėti ir apie gausiai suaukotus pinigus ugniagesių premijoms ir gaisro likvidavimo darbams. Penktadienį skelbiama, kad jų suaukota jau per 130 tūkst. eurų.
„Kas žodžiu, kas darbu, kas maistu. Manau, tas darymas buvo iš širdies“, – teigia jis.
Kai gaisras galiausiai bus užgesintas, o padariniai – likviduoti, Laimis jau ramiau galės pasikalbėti su mažamečiais apie tai, kur buvo išskirtinai šiltą ir spalvotą spalio mėnesį, ką veikė ir kodėl namo grįždavo purvinas.
Be visų kitų istorijų, ugniagesys neabejotinai papasakos ir apie neįtikėtiną vienybės jausmą, kurį patyrė su kolegomis.
„Mūsų tautoje yra vieningumo. Ir gal pagalvojam, kad gal nelabai kas nori dirbti, bet gaisras parodė, kad žmonės, kurie pasirinko tą ugniagesio profesiją, dirbo sąžiningai ir atsidavę. Ir civiliai žmonės parodė, kad mes, lietuviai, turim vieningumo. Tauta tikrai yra tvirta. Ir dar gyvuosim“, – sako Laimis.
„Pasirinkta specialybė ir darbas, kurį atlikau… Ne veltui gyventa“, – prideda jis.