Lėktuvas 16.49 val. ratais palietė oro uosto nusileidimo taką. Po keliolikos minučių juo parskraidinti Lietuvos piliečiai pateko į oro uoste jų jau laukusių artimųjų glėbį.
Iš pradžių buvo skelbta, kad „Spartan“ oro uostą turėtų pasiekti 16.15 val., tačiau vėliau buvo patikslinta, kad lėktuvas leisis apie 17 val.
Iš tarpinio kelionės punkto, Ukrainos uosto Odesos, Lietuvos lėktuvas pakilo 14 val. Tbilisio oro uostą jis paliko 9.10 val. Lietuvos laiku. „Spartan“ į Lietuvą skrenda ne tiesiai iš Gruzijos, bet lanku per Turkijos teritoriją. Taip norėta aplenkti karinio konflikto zoną Abchazijoje ir kuo greičiau ištrūkti iš pavojingos oro erdvės.
Lėktuvu skrido 39 iš Gruzijos evakuoti asmenys. Tarp jų - dešimtis vaikų. Dauguma parskraidintųjų į Gruziją buvo išvykę ilsėtis, lankyti giminių, artimųjų.
Prieš nusileidžiant lėktuvui artimųjų būrelyje stoviniuojanti režisierė Angelė Šakalienė sakė laukianti dviejų 14 ir 17 metų anūkių, kurios dar liepos 7-ąją išvyko į Gruziją pakeliauti. Penktadienį prasidėjus karui, nutrūko namiškių ryšys su mergaitėmis – mobiliuoju telefonu jos nebeatsiliepė. Mergaičių seneliai ir tėvai patyrė didžiulį stresą, juos kankino nežinia.
Vėliau su pražuvėlėmis pavyko susisiekti laidiniu telefonu. Viena mergaitė namiškiams pasiskundė esanti labai išsigandus, kadangi aplinkui krinta bombos, skraido lėktuvai. Mergaitės taip pat labai baiminosi, kad negalės sugrįžti namo, kadangi kelionės pabaigoje joms buvo likę mažai pinigų. Jeigu ne karas, į Vilnių jos būtų sugrįžusios šį antradienį. Atgalinius lėktuvo bilietus mergaitės buvo nusipirkusios iš anksto, tačiau pastarosiomis dienomis nutrūko visi įprastiniai lėktuvų reisai į ar iš Tbilisio.
Gruzijos ambasadorius Lietuvoje Georgijus Kerdikošvilis, kuris oro uoste pasitiko savo šeimą, neslėpė emocijų. Pasak jo, Lietuva Gruzijai teikia įvairiapusę pagalbą – tiek humanitarinę, tiek moralinę. „Lietuva nedidelė valstybė, tačiau tikrai supranta dabartinę Gruzijos padėtį, nes ir jūsų valstybė buvo panašioje situacijoje. Vienintelis dalykas, kuo Lietuva dar gali padėti Gruzijai, tai nuolat pranešinėti pasauliui, kas vyksta šioje šalyje“, - oro uoste laukdamas grįžtančių artimųjų kalbėjo Gruzijos ambasadorius.
Džiaugėsi grįžę į Lietuvą
„Naktį prieš mums išskrendant jau bombardavo Tbilisį. Kiek žinau, buvo bandoma subombarduoti televizijos bokštą, tačiau to kol kas nepavyko padaryti“, - pasakojo po Gruziją keliavęs Justinas.
„Kai mes traukiniu grįžome iš Batumio į Tbilisį sužinojome, kad Goryje prasidėjo karo veiksmai. Paskutinę naktį nakvojome Lietuvos ambasadoje Tbilisyje, nes taip buvo saugiausia. Tą naktį prasidėjo pirmieji Tbilisio bombardavimai. Jautėme, kad greičiausiai bus bombarduojami kariniai objektai ar komunikacijų centrai, todėl mes nukentėti galėjome tik atsitiktinai“, – kalbėjo Aurelijus Narbutas ir prisipažino, kad džiaugiasi grįžęs į Lietuvą.
Išvykusi pakeliauti ir patekusi į chaosą Kristina Burbulytė pasakojo, jog Tbilisyje laukė net dvi dienas.
„Esu be galo laiminga, kad pagaliau pasiekėme Lietuvą, nes mes Tbilisyje pralaukėme dvi dienas, kupinas nerimo ir chaoso. Būdami šešiese panikos nejautėme, tačiau mus išblaškė šiek tiek nekonstruktyvūs ambasados veiksmai. Bet apskritai mes jautėmės pakankamai ramiai. Jautėme palaikymą iš Lietuvoje buvusių artimųjų, gaudavome visas naujienas", – pasakojo jauna moteris.
„Gatvėje nemačiau sužeistų žmonių, tačiau iš tiesų jau šeštadienį visur – parduotuvėse, užeigėlėse – matėsi, jog moterys apsiverkusios, buvo akivaizdu, kad nerimauja ir jaudinasi. Žmonės nuolat seka įvykius per televiziją ir nerimauja dėl savo artimųjų. O vakar vakare prasidėjo neramumai, matėme moterų mitingą. Gatve ėjo moterų kolona, nešanti baltą didžiulę skarą, kuri – tarsi vienybės už vaikus simbolis", – pasakojo K.Burbulytė.
Grįžo ir ministras
Kariniu orlaiviu taip pat grįžo vizitą Gruzijoje baigęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas. Oro uoste jis trumpai pabendravo su žurnalistais. Žiniasklaidos atstovams ministras tik lakoniškai apsakė, kokią Gruziją matė šiomis dienomis. Pasak jo, visa šalis smarkiai bombarduojama.
P.Vaitiekūnas priminė, kad Baltijos šalys kartu su Lenkija yra pasirašiusios bendrą rezoliuciją dėl konflikto Kaukaze. Ministras sakė, kad dabar pasistengs šią rezoliuciją pristatyti Europai ir pasauliui bei paragins kitas šalis ją taip pat pasirašyti.
"Prezidentas jau yra pakvietęs prisijungti prie deklaracijos kitas šalis. Joms aš pristatysiu mūsų poziciją. Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus aktyvumas ir iniciatyva buvo reikšmingos atkreipiant tarptautinės bendruomenės dėmesį, tokiu būdu stabdoma agresija Gruzijoje. Iš ES tikiuosi kuo aktyvesnio įsitraukimo į šitą kažkada dar buvusio įšaldyto, o dabar tapusio karštu konfliktu sprendimą", – sakė P.Vaitiekūnas.
„Situacija Gruzijoje išlieka įtempta ir rimta.Gruzinai nutraukė ugnį – išpildė Rusijos reikalavimus. Ir man atrodo, kad Rusija turėtų iš savo pusės nutraukti bambordavimus. Abi konflikto pusės – Rusija ir Gruzija – turėtų sėsti už derybų stalo. Ir siekti to, kad visi ginčytini klausimai būtų sprendžiami derybų būdu“, – pabrėžė ministras.
Paklaustas, ar tebesitęsianti Rusijos karinė kampanija reiškia tai, kad Rusija mėgina nuversti Gruzijos prezidentą Michailą Saakašvilį, ministras atsakė: „Aš nenorėčiau pasakoti apie šiuos savo įspūdžius“.
Paklaustas, kokią žinią ketina paskelbti kitų ES tautų vadovams Briuselyje, P.Vaitiekūnas tikino negalįs jos paviešinti.
„Ta žinia dar bus derinama, ji turi būti patvirtinta Seimo ir prezidento. Turiu parengęs juodraščius, bet negaliu kol kas paviešinti“, – teigė P.Vaitiekūnas ir, pasiteisinęs, kad turi susitikti su šalies vadovu, išskubėjo į Prezidentūrą.
Kvietė vykdyti vieningą politiką
Sekmadienį P.Vaitiekūnas susitiko su į Tbilisį atvykusiu Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai pirmininkaujančios Suomijos užsienio reikalų ministru Alexanderiu Stubbu ir Europos Sąjungai pirmininkaujančios Prancūzijos užsienio reikalų ministru Bernard'u Kouchneriu.
Ministras P.Vaitiekūnas ES kolegoms papasakojo apie Gruzijoje susidariusią kritinę situaciją, kuri, blogėja toliau.
P.Vaitiekūnas pabrėžė, kad ES turi laikytis tvirtos vieningos pozicijos dėl Gruzijos atžvilgiu vykdomos agresijos ir panaudoti visus politinius svertus, kad kuo greičiau būtų pasirašytas ugnies nutraukimo susitarimas tarp Rusijos ir Gruzijos.
Pokalbyje su Lietuvos užsienio reikalų ministru Suomijos užsienio reikalų ministras A.Stubbas ir Prancūzijos užsienio reikalų ministras B.Kouchneris pabrėžė, kad pagrindinis tikslas turi būti kuo skubiau nutraukti ugnį Gruzijoje, nes ir toliau žūva civiliai ir niokojama šalis.
Prašė panaudoti svertus
Sekmadienį P.Vaitiekūnas telefonu kalbėjosi ir su JAV Valstybės sekretore Condoleezza Rice. Pokalbio metu ministras informavo JAV Valstybės sekretorę apie Gruzijoje susidariusią kritinę situaciją, pabrėždamas, kas situacija įtempta ir vis blogėja.
Ministras teigė, kad vykdydama karinius veiksmus Rusija visiškai nekreipia dėmesio į tą faktą, kad nukenčia civiliai Gruzijos gyventojai ir yra griaunami civilinės infrastruktūros objektai. Pokalbyje su JAV Valstybės sekretore C.Rice ministras P.Vaitiekūnas paprašė panaudoti visus jos turimus svertus, kad kuo greičiau būtų pasirašytas ugnies nutraukimo susitarimas tarp Rusijos ir Gruzijos. Ministras konstatavo faktą, kad Gruzija pilnai išvedė savo karines pajėgas iš Pietų Osetijos ir įteikė Rusijos pusei notą, kurioje pažymima, jog ginkluotosios pajėgos nutraukia ugnį Pietų Osetijoje, tačiau Rusija savo karinių veiksmų nenutraukė.
Apie susidariusią situaciją Gruzijoje P.Vaitiekūnas informavo ir NATO vadovybę, kalbėdamas telefonu su NATO Generalinio sekretoriaus pavaduotoju Claudio Bisogniero. Ministras teigė, kad tarptautinė bendruomenė turi nedelsiant imtis veiksmų, nėra laiko laukti, nes žūva civiliai žmonės. Anot ministro, tarptautinė visuomenė turi aiškiai įvardinti ir pasmerkti prieš Gruziją vykdomą agresiją, kad Rusija sustabdytų karinius veiksmus, nes Gruzija pilnai išvedė savo karines pajėgas iš Pietų Osetijos.
Ministras P.Vaitiekūnas Lietuvos rengiamą ataskaitą apie situaciją Gruzijoje planuoja pristatyti ES Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos posėdyje, vyksiančiame trečiadienį Briuselyje.
Šeštadienį P.Vaitiekūnas Tbilisyje susitiko su Gruzijos prezidentu Michailu Saakašviliu. Šis dėkojo Lietuvai už solidarumą. Įvykius Gruzijoje jis pavadino kruvina agresija ir sakė, kad „tik aklas negali to matyti“.
Šiandien išvykdamas iš Gruzijos P.Vaitiekūnas specialiuoju pasiuntiniu Gruzijoje paskyrė užsienio reikalų ministerijos sekretorių Laimoną Talat-Kelpšą. Jis liko Gruzijoje.
