Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atsakingasis sekretorius Algis Urbonas teigė, kad partija turi apie 1,1 mln. litų įsiskolinimų, pranešė naujienų portalas delfi.lt.
Konservatorių-krikdemų koalicijos partnerė Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) turi apie 1,306 mln. litų skolų, o Liberalų sąjūdis, birželio 30-osios duomenimis, yra skolingas 404 tūkst. litų.
Viktoras Uspakichas pasakojo, jog įvertinus partijai priklausančius, bet šiuo metu areštuotus Darbo partijos pinigus, „darbiečiai“ esą gyvena „su pliusu“.Tokius duomenis apie LiCS ir Liberalų sąjūdžio įsiskolinimus pateikė liberalcentristų atsakingoji sekretorė Edita Stundžiaitė bei Liberalų sąjūdžio atsakingasis sekretorius Raimondas Imbrasas.
Pastarojo teigimu, liberalams skolos velkasi dar iš praėjusios parlamento kadencijos, kai atskilę nuo liberalcentristų liberalai įkūrė naują partiją, tačiau negalėjo gauti valstybės biudžeto dotacijos, mat ji suteikiama atsižvelgus į praėjusių rinkimų rezultatus.
Dar viena valdančios koalicijos partnerė Tautos prisikėlimo partija (TPP), pasak jos pirmininko Arūno Valinsko, įsiskolinimų neturi.
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Algirdas Butkevičius taip pat teigia, kad jo vadovaujama politinė jėga įsiskolinimų šiuo metu neturi. Tą patį sakė ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ atsakingasis sekretorius Evaldas Lementauskas.
Darbo partijos pirmininko pavaduotoja Loreta Graužinienė tvirtino, kad „darbiečiai“ šiuo metu turi apie 500 tūkst. litų vertės įsiskolinimų. Tuo metu partijos pirmininkas Viktoras Uspakichas pasakojo, jog įvertinus partijai priklausančius, bet šiuo metu areštuotus Darbo partijos pinigus, net ir atskaičiuos visas įmanomas baudas vadinamojoje Darbo partijos buhalterijos byloje, „darbiečiai“ esą gyvena „su pliusu“.
Krikščionių partijos pirmininko Gedimino Vagnoriaus tvirtinimu, jo vadovaujama politinė jėga skolų iš viso neturi, o Valstiečių liaudininkų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis teigia, kad jo partija skolinga viso labo apie 100 tūkst. litų.
Partijų įsiskolinimai dažniausiai susidaro per rinkimų kampanijas. 2008 metų rudenį vyko Seimo rinkimai, 2009 metų pavasarį ir vasarą – prezidento bei Europos Parlamento rinkimai.
