Dabar partijos gali pretenduoti į mandatus parlamente, kai daugiamandatėje apygardoje sulaukia 5 proc. rinkėjų palaikymo, koalicijoms būtina perkopti 7 proc. rinkėjų palaikymo kartelę.
Liberalas Simonas Gentvilas partijoms ją siūlo nuleisti iki 4 proc., o koalicijoms – iki 6. Esą ribos, galiojančios per Seimo rinkimus, turėtų būti tokios kaip ir per savivaldos rinkimuose.
„Savivaldybių tarybų rinkimuose yra 4 ir 6 proc.“, – 15min komentavo politikas.
„Demokratija plečiasi“, teigė jis, o „nuomonės skaidosi vis dažniau net ir tradicinėse partijose“.
S.Gentvilas: norisi apginti mažas partijas
Pataisos, anot jo, pirmiausia pasitarnautų mažosioms partijoms.
„Yra pavojus smulkiosioms partijoms. Dabar smulkių partijų biudžetinės dotacijos yra mažos, užstato reikalauja didelio. Jeigu jos neperžengia 3 proc., nebetenka užstato. Apginti mažųjų teises norisi“, – tikino S.Gentvilas.
Jo manymu, nuo 3 iki 2 proc. derėtų mažinti ribą, kurią pasiekus grąžinamas rinkimų užstatas.
Teisės departamentas, vertindamas šį siūlymą, pasigedo argumentų.
„Vertinant sisteminiu požiūriu, siūlymas [...] užstato grąžinimo sąlygoje nurodytą rinkėjų balsų normą „ne mažiau kaip 3 procentus“ sumažinti iki „ne mažiau kaip 2 procentus“ yra nepagrįstas“, – rašoma išvadoje.
S.Gentvilo įsitikinimu, partijos neturėtų būti finansiškai skriaudžiamos.
Partijos, ypač mažesnės, pinigų turi mažai.
„Partijos, ypač mažesnės, pinigų turi mažai. 2 proc. rinkėjų yra gana daug – 20–30 tūkst. balsų. Jeigu 20 tūkst. balsų surenki, prarandi užstatą. Turime paklausti, ar tokia partija turi būti sankcionuojama. Man atrodo, kad ne“, – teigė jis.
Rinkimų užstatas, kaip yra nurodžiusi Vyriausioji rinkimų komisija, reikalingas tam, kad kandidatas pagrįstų savo ketinimų dalyvauti rinkimuose rimtumą ir svarumą.
Negrąžintini užstatai, pagal įstatymą, pervedami į valstybės biudžetą. Tad jei S.Gentvilo pataisa būtų priimta, tikėtina, po Seimo rinkimų partijoms atsiėmus užstatus, valstybei atliktų mažiau lėšų.
J.Razma: nauda – liberalams ir „socialdarbiečiams“
Kam naudingiausios liberalo S.Gentvilo pateiktos Seimo rinkimų įstatymo pataisos? Konservatoriaus Jurgio Razmos manymu – pirmiausia Gedimino Kirkilo vadovaujamai Socialdemokratų darbo partijai (LSDDP).
LSDDP frakcijos seniūnas Rimantas Sinkevičius to net nesistengė paneigti. Jo manymu, į Seimą turi galėti patekti daugiau partijų.
Klausiamas, ar užstato grąžinimo kartelės mažinimas „socialdarbiečiams“ aktualus, jis atsakė trumpai: „Aktualus“. Ir žadėjo iniciatyvą palaikyti toliau.
S.Gentvilas, nors ir tikino, kad „liberalai seniai atsitiesė ir visada viršija visuomenės apklausų rodiklius rinkimų metu“, neneigė, kad jo paties iniciatyva mažinti patekimo į Seimą karteles naudinga Liberalų sąjūdžiui. Bet esą ne tik jam.
„Ne vien liberalams ar kažkam kitam yra aktualu. Čia turim paklausti rinkėjų, ar jie turi teisę turėti partijas, kurios atstovaus jiems, ar mes užsikonservuojam ties gana aukštais barjerais, kurie ir taip aukštesni nei savivaldybių rinkimuose ir aukštesni negu Vakarų Europoje“, – aiškino opozicionierius.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rugpjūčio 26–rugsėjo 8 dienomis „Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos duomenimis, Liberalų sąjūdžiui paramą reiškia 5,8 proc. piliečių. Prieš mėnesį tokių buvo 4,7 proc.
LSDDP rikiuojasi reitingų sąrašo apačioje – ją palaiko 1,4 proc. rinkėjų. Praėjusį mėnesį – 1,8 proc.
Todėl akivaizdu, kad būtent LSDDP mažesnės kartelės galėtų būti naudingesnės net labiau nei liberalams.
„G.Kirkilo partijai (LSDDP – 15min) šitas pasiūlymas dar aktualesnis negu liberalams. Neatmetu, kad būtent G.Kirkilo partija yra pareikalavusi, kad ir „valstiečiai-žalieji“ balsuotų „už“ pasiūlymą“, – svarstė J.Razma.
„Valstiečių“ dovana koalicijos partneriams?
Pateikimo procedūros metu aptariamoms Seimo rinkimų įstatymų pataisoms pritarimą reiškė valdantieji: „už“ balsavo beveik visi posėdyje dalyvavę „valstiečiai“ (du susilaikė), visi „socialdarbiečiai“, frakcijos „Lietuvos gerovei“ nariai, Seimo Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai, taip pat – Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis.
Opozicinis Liberalų sąjūdis, kurio narys ir teikė pataisas, taip pat sutartinai balsavo „už“.
Poziciją „prieš“ išsakė J.Razma ir kiti penki konservatorių frakcijos nariai, dauguma konservatorių – susilaikė.
Kaip ir trys socialdemokratai.
„Baltijos tyrimų“ apklausos duomenimis, „valstiečius“ palaiko 14,6 proc. rinkėjų, prieš mėnesį tokių buvo 12,1 proc. Tad, anot J.Razmos, jiems nėra ko palaikyti S.Gentvilo pataisų.
Nemanau, kad „valstiečiams-žaliesiems“ buvo prasmės balsuoti „už“.
„Nemanau, kad „valstiečiams-žaliesiems“ buvo prasmės balsuoti „už“. Nors galima juokauti, kad ir jie išgyvena, kad kadencijos pabaigoje reitingai susitrauks“, – komentavo parlamentaras.
R.Karbauskis: siekta sukurti dvipartinę sistemą
„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sutiko, kad siūlymas mažinti kartelę į Seimą jo vadovaujamai partijai nenaudingas.
„Ar naudinga tai mums? Mums tai nenaudinga“, – sakė jis.
„Kuo mažesnė kartelė, tuo daugiau demokratijos, didesnis pasirinkimas rinkėjams ir galimybė [į Seimą] patekti partijoms, kurios įsisteigė, arba tiesiog yra mažesnės, galbūt sunkiau gali pristatyti savo vertybes“, – argumentus, kodėl balsavo „už“, vardijo R.Karbauskis.
Jo manymu, dabar galiojančios 5 proc. ir 7 proc. ribos buvo sukurtos tam, kad Lietuvos parlamente liktų dvi partijos.
Klausiamas, ar pataisas prašė palaikyti valdančiųjų partneriai, „tvarkiečiai“ ar „socialdarbiečiai“, R.Karbauskis tai neigė.
„Pasiūlymas yra iš opozicijos, tai nereikėtų vardyti mūsų partnerių, nes jie to neprašė. Bet mes suprantam, kad šnekant apie partinę demokratiją, Lietuvos Seimą, žmonių pasirinkimą, tai būtų teisingas sprendimas.
Nors, kaip jūs teisingai suprantate, didžiosios partijos, kurios turi didesnes frakcijas, niekada už tokius pasiūlymus nebalsuotų. Bet mes ne tokia [frakcija], dėl to balsuosim“, – žadėjo jis.
Konservatorius J.Razma pataisų sakė nepalaikęs, nes baiminasi Seimo fragmentacijos.
„Nieko gero valstybei neduotų, jei Seime turėtumėm dar labiau fragmentuotą struktūrą, būtų dar labiau nestabilios koalicijos, – sakė jis. – Aš pasisakau už rinkimų reglamentavimo stabilumą, nes tai prisideda prie politinės sistemos stabilumo. Manau, kad ir dabartiniai barjerai leidžia praeiti pakankam skaičiui partijų, kurios atstovauja plačiam spektrui ideologijų ir politinių pažiūrų.“
R.Žemaitaitis: nauda visiems
„Tvarkiečio“ R.Žemaitaičio manymu, mažesnė kartelė didelėms partijoms nėra naudinga, tačiau dėl stabilumo jis paprieštaravo.
„Žiūrint iš dabartinės perspektyvos, to, kas dabar vyksta Seime, didelėms partijoms kaip tik ši pataisa labai gelbėtų. Jeigu ateitų mažos partijos, kurios turėtų 5, 6 arba 10 Seimo narių, jos galėtų juos prisitraukti prie valdančiosios daugumos. Dabar, kai du mušasi, jie priversti skaldyti kitas partijas“, – teigė politikas.
„Tvarkiečiams“, kaip ir liberalams, anot „Baltijos tyrimų“ vadovės Rasos Ališauskienės, S.Gentvilo teikiamos pataisos labiausiai naudingos. Savo ruožtu R.Žemaitaitis 15min tikino, kad naudos iš to turės visos partijos.
Privaloma mažinti praėjimo procentą ne tik politinėms partijoms, bet ir politinėms partijoms įsikurti.
„Privaloma mažinti praėjimo procentą ne tik politinėms partijoms, bet ir politinėms partijoms įsikurti. Antras dalykas – gauti finansavimą. Trečias dalykas yra užstatas“, – dėstė jis, pridurdamas, kad piliečiai dabartine Seimo rinkimų sistema nepasitiki, parlamente esą turi atsirasti naujų žmonių.
Dėl S.Gentvilo pataisų Seimas balsuos dar du kartus.
Jei 4 ir 6 proc. patekimo į Seimą kartelės būtų galiojusios 2016-aisiais, be mandatų nebūtų likusi Antikorupcinė N.Puteikio ir K.Krivicko koalicija ir Darbo partija. O užstatą, galiojant 2 proc. jo grąžinimo ribai, būtų atgavusi Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai).
