„Šis susitarimas būtų svarbus dėl švietimo sistemos ateities, siekiant išvengti įvairių politinių manipuliacijų, ir galų gale būtų užtikrintas stabilumas šioje srityje, kad mokytojai galėtų ramiai dirbti, o mokiniai – mokytis“, – pranešime cituojamas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis.
Opozicinių konservatorių, turinčių antrą pagal dydį frakciją Seime, pirmininkas Gabrielius Landsbergis teigė esąs už susitarimą.
Jis ragino Vyriausybę pinigų švietimui finansuoti paimti atidedant kitąmet įsigaliosiančius pokyčius dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio. Pasak politiko, taip kitų metų biudžete atsirastų laisvi 350 mln. eurų.
„Kitu atveju, tai bus taip pat tuščia, kaip buvo iki šiol“, – BNS sakė G.Landsbergis.
„Norint išskirti vieną ar kitą sritį, pasakyti, kad ji yra prioritetinė, kad reikia kelti prestižą šioje valstybės valdomoje srityje, tam reikia labai rimtos finansinės injekcijos“, – pridūrė jis.
Valdančiosios koalicijos partnerių Socialdemokratų darbo partijos lyderis Gediminas Kirkilas BNS sakė taip pat palaikąs partijų susitarimo iniciatyvą, tačiau pridūrė, kad tartis dėl papildomų lėšų švietimui būtų galima nebent svarstant 2020 metų biudžetą.
Jo teigimu, tartis dėl papildomų šimtų milijonų eurų jau kitų metų biudžete, kuris iš esmės sudėliotas, yra nerealu.
„Reikėtų ieškoti įvairių šaltinių, galbūt ir tam tikrų mokesčių pakeitimų. 300 mln. eurų papildomai 10 mlrd. eurų biudžete nelengvas dalykas, bet įmanomas“, – teigė socialdarbiečių lyderis.
„Tvarkos ir teisingumo“, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) ir Liberalų sąjūdžio atstovai taip pat teigė esą už partijų susitarimą.
„Problemos sistemoje glūdi sisteminės, struktūrinės, jas užčiuopė ir profsąjungos, ir politikai“, – kalbėjo liberalsąjūdiečių pirmininkas Eugenijus Gentvilas.
„Turime pavesti Vyriausybei, kad per ateinančius 2019 metus pažiūrėtų ir spręstų šitą klausimą“, – sakė „tvarkiečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.
LLRA-KŠS frakcijos Seime seniūnė Rita Tamašunienė tvirtino, kad ilgalaikių įsipareigojimų mokytojams įgyvendinimas leistų padidinti šios profesijos prestižą.
Vyriausybė pasiūlė partijoms pasirašyti susitarimą dėl švietimo finansavimo 2020–2025 metais, kai ketvirtadienį per švietimo ir mokslo ministrės bei profsąjungų derybas nepavyko susitarti dėl mokytojų algų kėlimo.
Per šias derybas ministrė Jurgita Petrauskienė ir profsąjungos iš esmės sutarė dėl maždaug dešimties punktų, kaip taisyti rugsėjį įvestą etatinį mokytojų apmokėjimo modelį ir numatyti daugiau finansavimo švietimo pagalbos specialistams.
Dauguma šių punktų buvo pasiūlyti nestreikuojančių profsąjungų, o dėl Andriaus Navicko vadovaujamos streikuojančios profesinės sąjungos reikalavimų sutarta nebuvo ir derybos atidėtos.
Nepavyko susitarti dėl mokytojų algų koeficientų didinimo penktadaliu, nekontaktinių valandų skaičiaus didinimo priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogams, taip pat pareiginės algos pastoviosios dalies funkcinių intervalų naikinimo, klasių mažinimo, mokytojo etato struktūros keitimo.
Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos, visiems reikalavimams įgyvendinti reikėtų beveik 300 mln. eur