Kilus skandalui dėl baltarusiškų trąšų, kai JAV paskelbė sankcijas trąšas eksportuojančiai „Belaruskalij“, o trąšų tranzitas mūsų šalyje nesustojo, Seime įvyko uždara diskusija „apie telkiančią užsienio politiką“.
Ją gruodį surengė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas „valstietis“ Giedrius Surplys.
Tartis pakvietė prezidentas
Diskusijoje dalyvavo įvairių Seimo frakcijų atstovai ir prezidento patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė. Susitikimo metu ji perdavė prezidento kvietimą apsvarstyti partijų susitarimo dėl užsienio politikos idėją.
Apie tai savo svetainėje anksčiau rašė „valstiečiai“.
Sausį, susitikęs su ministrų kabineto nariais, Seimo komitetų vadovais, prezidentas pakartojo kvietimą ir paragino ruoštis nacionaliniam susitarimui dėl užsienio politikos kertinių principų.
Šis procesas jau pajudėjo – partijų atstovai subūrė darbo grupę ir svarsto, kaip susitarimas galėtų atrodyti.
V.Mitalas: būtina susitarti dėl skaldančių klausimų
„Lietuvai reikia aiškios užsienio politikos strategijos bent keliems metams, o gal ir visam dešimtmečiui į priekį. Tą darbą reikia padaryti artimiausiu metu“, – 15min komentavo Seimo Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas.
Lietuvai reikia aiškios užsienio politikos strategijos bent keliems metams, o gal ir visam dešimtmečiui į priekį.
Ar tai turėtų būti atskiras dokumentas, ar prijungtas prie susitarimo dėl gynybos, pasak parlamentaro, nėra taip svarbu.
Bet būtinai, anot V.Mitalo, reikėtų susitarti dėl politikus skaldančių klausimų, pavyzdžiui, dėl santykių vystymo su Kinija.
„Aišku, dabartinėje šviesoje jaučiasi, kad Geltonosios jūros reikalai mums toliau negu Juodosios jūros reikalai, bet pasinaudoti galimybe susitarti [reikia]“, – teigė jis, primindamas karą Ukrainoje.
G.Surplys: sieksiu aprašyti darbo principus
„Valstietis“ G.Surplys tikino sieksiantis, kad susitarimas dėl užsienio politikos būtų ne tiek apie politikos kryptį, kuri, pasak jo, ir taip gana aiški, o apie užsienio politikos srityje veikiančių asmenų atsakomybes, bendradarbiavimo principus ir priimamų sprendimų pagrįstumą.
„Aš, kaip deleguotas iš partijos į darbo grupę, sieksiu, kad labiau apsirašytume darbo principus“, – 15min nurodė G.Surplys.
„Mano mintis – labiau pasirašyti susitarimą apie bendradarbiavimo principus, kad priimtume tokį kaip etikos kodeksą, kuris remtųsi Konstitucija ir kiekvienas atliktume Konstitucijoje numatytus vaidmenis.
Kuris sakytų, kad diskutuokime, išsipykime ir dėl taivaniečių atstovybės pavadinimo, ir dėl santykių su Kinija, ir dėl kitų dalykų užsidarę, ir tada viešumoje jau demonstruokime vieningą poziciją, o ne aiškinkimės per Lietuvos ir JAV žiniasklaidą.
Taip pat – daugiau remkimės kaštų naudos analize vykdydami užsienio politiką, nes turėjome tikrai prastų pavyzdžių, kai dėl Kinijos situacijos sprendime skaudžias verslo problemas. Dėl to pablogėjo tik Lietuvos investicinis įvaizdis ir Lietuvos užsienio politikos įvaizdis“, – vardijo Seimo narys.
Jo įsitikinimu, tartis dėl Lietuvos užsienio politikos krypčių nereikia – esą jos ir taip aiškios.
Būkime atviri – dėl geopolitinės orientacijos Lietuvoje mes neturime diskusijų jau seniai.
„Būkime atviri – dėl geopolitinės orientacijos Lietuvoje mes neturime diskusijų jau seniai. Ypač dabartinis karas dar labiau diskusijų ribas susiaurina, nes visi sutinkam, kad Lietuva yra euroatlantinės integracijos šalis ir tą euroatlantinę integraciją turime tik gilinti“, – teigė G.Surplys.
G.Paluckas: būtų gerai visko nesuplakti
Socialdemokratų frakcijos seniūno Gintauto Palucko įsitikinimu, dėl gynybos ir užsienio politikos vertėtų tartis atskirai ir kurti dvi atskiras darbo grupes.
Diskusijos dėl užsienio politikos, pasak jo, bus didesnės.
„Dėl gynybos turime vis mažiau prieštaravimų arba skirtingų nuomonių. Tas yra akivaizdu naujoje šviesoje ir pasikeitus aplinkybėms (prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą – 15min).
Bet dėl užsienio politikos strateginių gairių, kurios yra ilgalaikės, siekiančios dešimtmetį, yra daugiau diskusijų – tiek dėl Kinijos, tiek dėl naujo Turkijos vaidmens Europos Sąjungos santykiuose užsitikrinant energetinį saugumą.
Čia yra daugiau diskusijų ir gerai būtų, kad tie dalykai nebūtų suplakti į vieną. Tam reikalingos dvi darbo grupės – viena Seime Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pagrindu, nes ten yra daug neviešos informacijos, o kita – prezidentūroje, vadovaujant prezidentui, atsakingam už užsienio politiką pagal Konstituciją“, – dėstė Seimo narys.
Dėl užsienio politikos strateginių gairių, kurios yra ilgalaikės, siekiančios dešimtmetį, yra daugiau diskusijų.
Jo įsitikinimu, Lietuvai reikėtų apsibrėžti santykius ne tik su Kinija bei Turkija, bet ir su Šiaurės Afrika, kuri, anot G.Palucko, „gali užtikrinti energetinį Europos saugumą dujų tiekimo prasme“.
R.Lopata: susitarimas galėtų būti vienas
Kitokį matymą apie susitarimo formą turi liberalai – susitarimas dėl gynybos ir užsienio politikos, anot jų, turėtų būti bendras. Liberalų sąjūdis paruošė pirminį tokio dokumento projektą.
„Liberalų sąjūdžio nuomone, galėtų būti vienas dokumentas. Mūsų paruoštas tekstas galėtų būti pagrindu projekto tobulinimui“, – 15min komentavo Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Raimundas Lopata.
Liberalų sąjūdžio nuomone, galėtų būti vienas dokumentas.
Jo nuomone, politikai gana nesunkiai turėtų susitarti dėl Lietuvos užsienio politikos principų:
„Anksčiau, matyt, būtų daug iečių laužymo Taivano klausimu. Dabar, man atrodo, situacija pasikeitusi, tokios diskusijos būtų kur kas ramesnės.“
Susitarime, R.Lopatos matymu, galėtų atsirasti ir toks dalykas kaip skaitmeninis valstybės suverenitetas.
„Čia kalbama apie valstybę debesyse užtikrinant jos veiklos tęstinumą, ką, pavyzdžiui, yra pasidarę estai“, – pažymėjo politikas.
Liberalai parengė susitarimo projektą
Su liberalų parengtu susitarimo dėl užsienio politikos projektu galite susipažinti čia.
Jame politikai siūlo stiprinti bendradarbiavimą su JAV, remti tolesnę ES integraciją, NATO plėtrą.
Taip pat, atliepdami į nūdienos aktualijas, siūlo teikti pagalbą Ukrainai, kuo greičiau siekti nutraukti energijos išteklių importą iš Rusijos, tęsti ryšių nutraukimą su Rusija ir Baltarusija, išlaikyti griežtas Vakarų šalių sankcijas Rusijai, ją izoliuoti visose srityje.
Be kita ko – izoliuoti ir Aleksandro Lukašenkos režimą.
Kinijos ir Taivano klausimais liberalai siūlo palaikyti vienos Kinijos politiką, su šia šalimi vystyti konstruktyvius santykius.
Taip pat – laikytis nuostatos, kad Taivano ateitį sprendžia pats Taivanas, plėtoti su juo ekonominius ir kultūrinius ryšius.
